ShutterstockĮmonė stiprėja ir darosi mažiau pažeidžiama
Kalbėdamas apie „Huawei“ konfliktus su JAV, jos įkūrėjas Ren Zhengfei dažnai vartoja karinius terminus. „Metas imti ginklus, sėsti ant žirgų ir joti į mūšį“, – tokie buvo jo žodžiai vidiniame pasitarime 2018 m. Kitais metais atmintinėje jis ragino darbuotojus pririšti virves prie metaforinių „Huawei“ tankų ir padėti nutempti juos į mūšio lauką.
Kariškos kalbos suprantamos, juk JAV puola „Huawei“ jau daugiau nei dešimt metų. 2012 m. JAV valdžia pradėjo teigti, kad Kinija gali naudoti šią įmonę šnipinėti. Dar viena ataka buvo 2018 m. įmonės finansų direktorei (Ren Zhengfei dukteriai) pareikštas oficialus kaltinimas dėl Iranui taikomų sankcijų pažeidimo. Atėjus 2020 m. JAV puldinėjimas peraugo į tikrą karą ir daugumai JAV įmonių buvo uždrausta turėti verslo reikalų su „Huawei“, o užsienio įmonėms – tiekti jai lustus ar kitą įrangą, kurioje naudojamos amerikiečių technologijos. JAV taip pat stengėsi įtikinti kitas šalis nenaudoti „Huawei“ įrangos mobiliojo ryšio tinkluose.
Toks puolimas aplamdė „Huawei“. Jai teko parduoti pagrindinį išmaniųjų telefonų prekės ženklą, nes nebuvo lustų. Daugiau kaip tuzinas turtingų šalių neįsileido jos įrengdamos 5G tinklus. Pajamos 2021 m. nusmuko 30 proc., grynasis pelnas 2022 m. krito 70 proc. Tų metų atmintinėje Ren Zhengfei neslėpė, kad „Huawei“ kovoja dėl gyvybės: „Pirmiausia reikia išgyventi. Turime ateitį, jei išgyvensime.“
