Vyriausybės šiek tiek geriau tvarkosi su tokiomis grėsmėmis kaip uraganas Florensė ir taifūnas Mangkhutas
Pastarosiomis dienomis tolimi, kažkur giliai vandenyne prasidėję grumėjimai net dviem pasaulio kraštams atnešė katastrofiškų pasekmių. Amerikiečiai dar neatsigavo po uragano Florensės, rugsėjo 14-ąją pasiekusio Šiaurės Karoliną. O nepraėjus nė 12 valandų supertaifūnas Mangkhutas smogė Filipinams, vėliau užgriuvo Honkongą ir pietinį Kinijos kraštą. Mangkhutas buvo daug galingesnis – pasiekęs pirmą jam kelią pastojusią sausumą jis siekė penktą kategoriją, kai Florensė išsikvėpė iki pirmos. Bet abiejų atsiradimas sietinas su augančiais šiltnamio dujų kiekiais atmosferoje; dėl to keičiasi klimatas ir šyla jūra. Todėl ateityje galima tikėtis intensyvesnių audrų nei anksčiau.
Florensė ir Mangkhutas parodė, kad žmonės išmoko geriau pasiruošti audroms ir taip sumažinti žalą, bet sykiu priminė, kad daug bendruomenių, ypač Azijoje, lieka labai pažeidžiamos.
Su klimato kaita audras sieja atmosferoje susikaupusios šiltnamio dujos, susidarančios pramonei deginant iškastinį kurą ir kertant miškus. Dėl to išsiderina planetos gaunamos ir išspinduliuojamos energijos balansas ir Žemė pradeda kaisti. Apie 90 proc. papildomos energijos susikaupia vandenynuose. Jūrų temperatūrą iki 2 tūkst. metrų gylyje stebinčių mokslininkų grafikai rodo, kad nuo XX a. vidurio ji nuolat kyla, o pernai pasiekė rekordą (žr. grafiką). 2018-ieji, panašu, žada naują rekordą.
