ScanpixPo pusšimčio metų naujos lenktynės į Mėnulį – visai kitokios nei pirmosios
Liepos 11-ąją Richardas Bransonas tarsi žaibas pakilo tamsėjančiu dangumi, tik į kitą pusę, ir nuo Jeffo Bezoso nukreipė šiek tiek dėmesio.
Liepos 20-ąją J. Bezosas pateko į pirmuosius tradicinės ir internetinės spaudos puslapius, kai jam priklausanti raketų gamintoja „Blue Origin“ pirmą kartą paleido kosminę kapsulę su žmonėmis. R. Bransono įkurtos bendrovės „Virgin Galactic“ raketa-lėktuvas „Unity“ jau anksčiau buvo pakilęs iki kosmoso ribos, tad buvo skubiai paruošti planai paankstinti kitą bandomąjį skrydį, į įgulą įtraukus ir R. Bransoną (planavusį dalyvauti vėlesniame skrydyje). Liepos 11-ąją „Unity“ sėkmingai suskraidė, ir R. Bransonas grįžęs į Žemę paskelbė naujo kosmoso amžiaus pradžią. „Blue Origin“ kandžiai, nors ir tiesą, tviteryje parašė, kad jos kapsulė gali pakilti aukščiau ir langai didesni.
Nors J. Bezosas ir nebegali būti pirmas, jis nepakeitė datos. O tai svarbu. Liepos 20-ąją minimos metinės, kai 1969 m. Mėnulyje pirmą kartą nutūpė kosminis laivas su žmonėmis – „Apollo 11“ modulis „Eagle“. Dėl to ilgą laiką tai buvo prisiminimams skirta diena. Bet dabar ji – ir ateities lūkesčių nuspalvinta data.
