Importuoti iškastinį kurą ir eksportuoti atsinaujinančiosios energetikos technologijas – ne pats blogiausias sprendimas
Importuoti iškastinį kurą ir eksportuoti atsinaujinančiosios energetikos technologijas – ne pats blogiausias sprendimas
„Šiuo metu JAV yra stipriausia pasaulio valstybė energetikos sektoriuje“, – šią vasarą Midlande, Teksaso valstijoje, naftos verslininkams pareiškė šalies prezidentas Donaldas Trumpas, stovėdamas ant scenos, papuoštos žvilgančiomis juodomis statinėmis. Šį teiginį jis grindžia didžiuliu kiekiu angliavandenilių, kuriuos šie amerikiečiai naftininkai išgauna iš skalūnų Midlande ir kitų anksčiau nerentabiliais laikytų geologinių darinių (žr. 1 grafiką). Per pastarąjį dešimtmetį JAV naftos gamyba išaugo daugiau nei dvigubai, o dujų – per 50 proc. Šiandien ši valstybė yra didžiausia abiejų šių rūšių kuro gamintoja.
Išgirdę D. Trumpą sakant, kad „mes niekada nebebūsime priklausomi nuo priešiškai nusiteikusių užsienio tiekėjų“, JAV prezidentai, pradedant Franklinu Rooseveltu, būtų pavydžiai palinksėję. Po Antrojo pasaulinio karo neprilygstamas JAV naftos alkis pralenkė neprilygstamas šios šalies galimybes išgauti juodąjį auksą. Kone svarbiausia užduotimi tapo užsitikrinti jos tiekimą iš svetur. 1973 m. naftos krizė paliko tokį gilų įspaudą ekonomikoje ir geopolitikoje, kad JAV net ėmė ginti savo interesus Artimuosiuose Rytuose. XXI a. antrajame dešimtmetyje gerokai išaugus vidaus tiekimui ekonomika ėmė sparčiau stiebtis, ir atsivėrė naujos geopolitinės galimybės. Šiandien JAV gali beveik nebaudžiamai įvesti sankcijas tokioms naftą eksportuojančioms valstybėms kaip Iranas, Venesuela ir Rusija.