ScanpixKitu atveju daugiau medžių nebūtinai reikš mažiau klimato kaitos
Gal pasaulio lyderiams ir baisu uždaryti akmens anglimis kūrenamas elektrines ar pakelti benzino kainas, bet jie tikrai išskėstomis rankomis priims vieną kovos su klimato kaita sąjungininkų – medį. Nors ir vadina klimato kaitą pramanu, prezidentaudamas net Donaldas Trumpas propagavo iniciatyvą pasodinti trilijoną medžių. Bet yra pagrindo skeptiškai vertinti viršūnių susitikime dėl klimato kaitos, kuris lapkritį vyko Glazge, pristatytą paktą dar nesibaigus dešimtmečiui pasiekti, kad nebebūtų naikinami miškai.
Pasaulis jau matė panašių neįgyvendinamų pareiškimų. 2014 m. vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos pažadėjo iki 2020 m. perpus sumažinti miškų naikinimą, o iki 2030 m. – galutinai. Pirmas tikslas nebuvo pasiektas, tad ir antrasis, dabar vėl patvirtintas daugelio tų pačių šalių, neatrodo realus. O tie trilijonai medžių iš esmės lieka tik gražus skambesys.
Vis dėlto šviežias pareiškimas atrodo labiau įtikinamas nei ankstesni pažadai. Šįkart pasirašė dvi valstybės, kuriose intensyviai naikinami miškai – Brazilija ir Indonezija (Indija – ne). Turtingos šalys pažadėjo pinigų miškams apsaugoti ir atsodinti. Visos pasirašiusios pripažįsta, kad čiabuviai labiausiai tinka rūpintis miškais, kuriuose gyvena. Ne mažiau reikšmingas ir privataus sektoriaus, įskaitant finansų įstaigas, įsipareigojimas iš tiekimo grandinių ir investicinių portfelių išvalyti viską, kas susiję su miškų naikinimu.
