ScanpixTačiau nauji vaistai, vakcinos ir tyrimai suteikia vilties
Kai Robertas Kochas 1882 m. atrado tuberkuliozę sukeliančią tuberkuliozės mikobakteriją (TM), Amerikoje ir Europoje ši liga buvo vieno iš septynių mirties atvejų priežastis. Lašeliniu būdu perduodama kosint, čiaudint arba tiesiog kalbant, tuberkuliozė žudė tiek turtingus, tiek vargšus. Po to per šimtą metų džiova (kaip dar vadinama tuberkuliozė) atsitraukė, padedant antibiotikams ir mažus vaikus apsaugojusiai vakcinai. XX a. priartėjus prie pabaigos galimybė visiškai ją išnaikinti atrodė gundančiai arti.
Bet vėliau pažanga šliaužė sraigės greičiu. Naujų atvejų mažėja tik po 1–2 proc. per metus. Šiandien joks kitas atskiras patogenas nenužudo tiek žmonių, kiek TM (žr. grafiką). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet tuberkulioze suserga 10 mln. žmonių, o nuo jos miršta 1,5 mln. Tai triskart su viršum daugiau, nei nužudo maliarija. Bet naujausi moksliniai atradimai pradeda duoti vaisių, todėl dabar daugelis optimistiškai mano, kad per ateinantį dešimtmetį padėtis iš pagrindų pasikeis. „Pirmi metai, kai atsirado vilčių“, – sakė su tuberkulioze kovojančias organizacijas iš viso pasaulio vienijančios „Stop TB Partnership“ vadovė Lucica Ditiu.
