ScanpixAfrikos šalių vadovams reikia subalansuoti milžiniškas galimybes su baisia rizika.
Pastaraisiais metais puikuojamasi, kad Afrika pasiruošusi nutraukti ryšius su Vakarais. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, septyniolika Afrikos šalių susilaikė Jungtinėms Tautoms balsuojant dėl invazijos pasmerkimo. Pernai, Vakarams atsisakant derėtis su Rusija, PAR vadovo Cyrilo Ramaphosos ir dar trijų Afrikos šalių prezidentų vadovaujama delegacija išvyko su taikos misija į Rusiją ir Ukrainą. PAR byla prieš Izraelio veiksmus Gazoje, šiemet pateikta Tarptautiniam Teisingumo Teismui, buvo viešas nepaklusnumo veiksmas (JAV ją sukritikavo žodžiais „be pagrindo“ ir „nieko gero neduoda“). Per praėjusius aštuonis mėnesius C. Ramaphosa taip pat buvo susitikęs su Kinijos, Irano ir Rusijos prezidentais.
Afrikos šalių vadovai mano, kad įsivyrauja daugiapolis sandorinių tarptautinių ryšių pasaulis, kur daug galingų valstybių varžosi dėl įtakos. Iranas, Rusija, Saudo Arabija, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) yra tarp būti investuotojomis, saugumo partnerėmis ir sąjungininkėmis besisiūlančių šalių. O štai JAV dėmesys nuo Afrikos nukrypo. Ši šalis toliau užsiėmusi Azija ir susirūpinusi karais Europoje bei Artimuosiuose Rytuose. O jei lapkritį prezidento postą atgaus Donaldas Trumpas, JAV gali dar labiau apleisti Afrikos reikalus. Dėl to Afrika, galbūt intensyviau nei visi kiti regionai, stengiasi prisitaikyti prie daugiapolio pasaulio.
Afrikos žemynui tai reiškia ir dideles galimybes, ir grėsmingą riziką. Pirmiausia, tai reiškia, kad Afrikos šalių vyriausybės turi daugiau veiksmų laisvės tvarkytis savaip. „Daugiapolio pasaulio nauda, kad yra ne vienintelis sprendimų priėmimo centras, – aiškino Senegalo prezidentas Macky Sallas. – Kai centras tik vienas, atsiranda diktatas, neturi pasirinkimo.“
