Pinigų politikos srityje yra toks posakis: tik vanagai įleidžiami į centrinių bankininkų rojų. Tarp vyrų ir moterų, kuriems patikėta valdyti jų ūkių pinigus, nusiteikimas suvaržyti per smarkiai augančią ekonomiką – patraukti dubenį su punšu vakarėliui vos įsisiūbavus, kaip teigė vienas Federalinės rezervo sistemos vadovų, yra viena labiausiai vertinamų savybių. Tačiau per visus 20 metų iki pandemijos vyraujančios makroekonomikos problemos daugelyje didelių ūkių buvo chroniškai silpnas augimas ir žema infliacija. Todėl centrinių bankų atstovai neturėjo progų pademonstruoti savo dorybes ir patraukti punšo dubenį.
Vis dėlto staigus ir tęstinis infliacijos padidėjimas, prasidėjęs 2021 m. pradžioje, suteikė progą jiems sublizgėti. 2023 m. daugeliui šalių pavyks suvaldyti infliacijos problemą, nors tai ir gali būti skausminga. Infliacijos problema pasiekė nerimą keliantį mastą 2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus maisto ir energijos išteklių kainoms. Daugelyje ūkių infliacija pakilo iki kelis dešimtmečius nematyto lygio. Vartotojų kainų augimas buvo pasiekęs 9 proc. JAV, 10,7 proc. euro zonoje, o kai kuriuose pažeistuose besivystančiuose ūkiuose – ir kur kas aukštesnį lygį.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną.
Kylančias kainas nulėmė kelios sutapusios infliacinės jėgos. Dosnios pandemijos švelninimo programos ir palanki pinigų politika paskatino augti vartotojų išlaidas. Jos viršijo gamybinius ir logistinius pajėgumus, dažniausiai ribojamus tiekimo problemų, susijusių su naujais COVID-19 proveržiais, ekstremaliais oro reiškiniais ir kitais sutrikdymais. Išaugusios naftos, dujų ir grūdų kainos, kurias nulėmė karas Ukrainoje, tapo žibalu į ugnį.
