ShutterstockBe papildomų milijardų dolerių politikos formuotojų laukia šiurpus sprendimas
Trumpam įsivaizduokite, kad esate vienos besivystančių šalių finansų ministras. Baigiasi metai, per kuriuos surinkta nuviliančiai mažai mokesčių, ir biudžetas beveik išseko. Negausius likučius galite skirti sveikatos sistemai: klinikoms duoti pinigai padeda kontroliuoti užkrečiamąsias ligas, o plėtros ekspertai mato maža kitų variantų geriau panaudoti lėšas. Arba tuos pinigus galite skirti elektros tinklo, pritaikyto pereiti prie švarios energijos, statyboms, kurios ilgalaikėje perspektyvoje reikš mažesnę taršą, derlingesnes dirvas, mažiau potvynių. Kaip išmintingiau panaudoti ribinius dolerius: čia ir dabar mažinti baisų skurdą ar rūpintis šalies indėliu į pastangas apsaugoti planetą nuo perkaitimo?
Toks mintinis eksperimentas – supaprastinta šiuo metu pasaulinėms institucijoms ir besivystančioms šalims kilusios dilemos versija. Birželio 22-ąją Paryžiuje vyko viršūnių susitikimas, politikams susirinkus parengti „naujo pasaulinio finansinio pakto“. Siekta sugalvoti, kaip paskirstyti su klimato kaita susijusias sąnaudas. Iš nepasiturinčių šalių suvažiavo daugybė vadovų, iš Vakarų valstybių dalyvavo tik Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. Nieko keisto, kad susibūrimas baigėsi turtingoms šalims neskyrus nė vieno papildomo dolerio. Tačiau susirinkusieji bandė tartis su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) – didžiausiomis iš daugiašalių įstaigų, bandančių mažinti skurdą. Dėl veiksmų stokos ateityje laukia skausmingi kompromisai.
Norint padėti skurdžioms šalims pradėti gyventi ekologiškai, reikia daugybės pinigų. 2000 m. besivystančiam pasauliui, be Kinijos, neteko nė 30 proc. metinės anglies dioksido emisijos. O 2030 m. teks didžioji dalis. Granthamo institutas prie Londono ekonomikos mokyklos skaičiuoja, kad tuo metu skurdžioms šalims, norint mažinti emisiją ir apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos, reikės po 2,8 trln. JAV dolerių išlaidų per metus. Institutas mano, kad toms šalims taip pat reikės po 3 trln. JAV dolerių per metus tokioms sritims kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, kad galėtų toliau kovoti su skurdu. Suma gali padidėti. Nuo COVID-19 pandemijos plėtros rodikliai – nuo ŽIV sukeltų mirčių iki absoliučiame skurde gyvenančių žmonių skaičių – nebegerėja.
