ScanpixRinkimai artėja, o šalies verslo modelis byra
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Pietinės Vokietijos žemės, Badeno-Viurtembergo, kur užgimė tokios milžinės kaip „Bosch“, „Mercedes“ ir „ZF Friedrichshafen“, Finansų ministerija yra nebloga vieta patikrinti, kas kelia nerimą Vokietijai. Šalį kausto deindustrializacijos baimė, artėjant rikimams, po kurių šalies kancleris Olafas Scholzas atrodo tikrai liksiąs be darbo, jei pirmiau neišmes partija. Minėtajai ministerijai vadovaujančiam Danyalui Bayazui neramu, kad Vokietija iššvaistė pastarųjų 15 metų „globalizacijos dividendus“, mažų palūkanų normų laikais nepakankamai finansavusi viešąją sritį. Ministras baiminasi, kad dabar, kai striuka su energija, vis rimčiau konkuruoja Kinija, o amerikiečiai su Donaldu Trumpu priešakyje gali įvesti 10–20 proc. importo muitus, šalies verslo modelis griūva.
D. Bayazas gailauja dėl Vokietijos nesugebėjimo rimtai imtis naujų technologijų, nepaisant stiprybių bazinių mokslinių tyrimų ir inžinerijos srityje. Jis pastebi, kad paskutinė sėkminga didelė Vokietijos startuolė – programinės įrangos gamintoja SAP – įkurta tada, kai solidžių žandenų savininkas Franzas Beckenbaueris atnešė Vakarų Vokietijos futbolo komandai pergalę per 1972 m. Europos čempionatą. Vokietijoje gyventojų daugiau kaip 60 kartų daugiau nei Estijoje, bet vienaragių (daugiau kaip milijardo dolerių vertės uždarojo tipo startuolių) – tik 15 kartų.
