Neramu, kas bus toliau
Redakcijos pastaba: šis straipsnis rašytas ir vasario mėnesio IQ žurnale publikuotas prieš „SpaceX“ vasario 9 d. priimant sprendimą apriboti „Starlink“ naudojimą Ukrainos kariuomenės dronams. Įmonė nurodė, kad technologija Ukrainoje gali būti naudojama tik humanitariniais, o ne puolamaisiais tikslais.
Tai – vienas iš pasaulio stebuklų, o tiksliau – virš pasaulio skriejančių stebuklų. Šiuo metu „Starlink“ flotilėje yra 3335 aktyvūs palydovai ir iš visų veikiančių palydovų „Starlink“ sudaro apie pusę. Per pastaruosius šešis mėnesius naujų palydovų vidutiniškai prisidėjo po daugiau kaip dvidešimt per savaitę. „Starlink“ kūrėja „SpaceX“ juos kaip būdą gauti spartųjį interneto ryšį, kuriam nebūtinas elektros tinklas, siūlo vartotojams iš 45 šalių. Abonentais jau tapo apie milijoną naudotojų.
Didžiulė per sistemą šiuo metu tekančių duomenų srautų dalis tenka Ukrainai. „Starlink“ tapo neatsiejama šios šalies karinio ir civilinio atsako į Rusijos invaziją dalimi. Sumanytas kaip padangėmis skraidantis priedas, galintis padėti padengti „SpaceX“ įkūrėjui Elonui Muskui brangių Marso misijų išlaidas, šis projektas ne tik leidžia Ukrainai priešintis, bet ir lemia pasipriešinimo formą, atskleisdamas beveik visur esančių ryšio priemonių karinį potencialą. „Tikrai nauja ir įdomi permaina“, – sakė JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas kosmoso politikos klausimais Johnas Plumbas.