ScanpixAnalizuojame gudrias šalis, kurios nenori rinktis pusių
Pakliuvusios tarp JAV, Kinijos ir Rusijos, daug šalių yra pasiryžusios nesirinkti pusių. Eižėjant nuo 1945 m. nusistovėjusiai tvarkai su JAV priešakyje ir įsibėgint ekonominiam išsiskyrimui, jos siekia tartis su įvairiomis pusėmis nepaisydamos skirčių. Toks transakcinis požiūris keičia geopolitiką.
Vienas būdų įvertinti tokių neutralių valstybių mastą ir svorį – pažvelgti per Rusijos prizmę. „The Economist“ padalinys EIU išanalizavo šalis pagal jų ekonominius ir karinius ryšius su Maskva, jų diplomatinę poziciją, įskaitant balsavimą Jungtinėse Tautose (JT) iškeltais klausimais, ir tai, ar jos palaiko ir įgyvendina sankcijas. Nors 52 šalys, apimančios 15 proc. pasaulio gyventojų, t. y. Vakarai ir jų draugės, dėl Rusijos veiksmų negaili nuožmios kritikos bei nuobaudų ir tik 12 šalių garbina Rusiją, maždaug 127 valstybės patenka į kategoriją tų, kurios aiškiai nepasirinko vienos konkrečios stovyklos (žr. žemėlapį).
Kad būtų aiškiau, ką iš tiesų reiškia neutralumas, „The Economist“ taip pat išnagrinėjo siauresnę imtį iš 25 didžiausių ūkių, kurie dėl Ukrainos karo nusprendė nesirinkti pusės, nori laikytis neutraliteto kinų ir amerikiečių susirėmime arba ir viena, ir kita. Ši grupė, kurią nusprendėme pavadinti 25-iomis transakcinio požiūrio šalimis, arba T 25, apima labai įvairias pagal turtą ir politines sistemas valstybes, tarp kurių yra ir milžiniška Indija, ir mažytis Kataras. Bet yra ir bendrumų. Jos nepaprastai pragmatiškos ir kolektyviai įgavo daugiau galios. Šiandien jose gyvena 45 proc. pasaulio žmonių, o 1992 m. 11 proc. siekusi joms tenkanti pasaulinio BVP dalis 2023-iaisiais išaugo iki 18 proc., daugiau, nei tenkanti ES. Jų pasirinktą neutralumo strategiją lydi didelė rizika ir didelės galimybės. Tai, ar joms pasiseks, dešimtmečius atsispindės pasaulio tvarkoje. Savaime suprantama, tiek JAV, tiek Kinija stengsis jas palenkti į savo pusę.
