Užuot draudusios nutraukti nėštumą, valstybės turėtų rūpintis, kad nepageidaujama gyvybė nebūtų pradėta
Abortas, kaip sako valstybės tarnautoja Theodora iš Graikijos, buvo absoliuti būtinybė, kai pernai ji pastojo. Vyras neteko darbo, ir pinigų buvo per mažai trečiam vaikui. Privačioje klinikoje atlikta procedūra buvo „efektyvi“ – po trijų valandų viskas baigėsi. Vidurinės klasės Atėnų gyventojai tai – normalu. Anot vieno Atėnų ginekologo, nieko nuostabaus moteriai pasidaryti keturis penkis abortus. Graikijoje tai laikoma įprasta gimstamumo kontrole.
O štai dauguma šiuolaikinių kontracepcijos priemonių nelaikomos įprastomis. Graikijoje daugiau kaip pusė ištekėjusių moterų jų visai nenaudoja. Dauguma porų apsaugai nuo nėštumo renkasi nutrauktą lytinį aktą ir prezervatyvus – net studentai medikai, kurie turėtų žinoti, kad šios priemonės nuvilia apie penktadalį porų, naudojusių jas metus. Graikai įsitikinę, jog kontraceptinė piliulė ir kiti hormoniniai preparatai sukelia nevaisingumą ir vėžį. Taip pat jie nepasitiki intrauterininėmis priemonėmis, nes juos mokė, jog tamponai – nesveika.
Dėl panašių prietarų abortų skaičius aukštas ir daugelyje kitų šalių. Statistikos duomenys fragmentiški, ypač ten, kur daug abortų atlieka privačios klinikos arba procedūra yra nelegali. Bet neseniai žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime suskaičiuota, kad pasaulyje kasmet būna apie 56 mln. abortų, nutraukiamas ketvirtadalis visų nėštumų. Metinis 3,5 aborto šimtui vaisingo amžiaus moterų rodiklis – tik šiek tiek mažesnis, nei buvo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje.
