ShutterstockPasaulį jungiantys povandeniniai kabeliai tampa kariniais taikiniais
Neseniai vienas Jungtinės Karalystės vyriausybės padalinys paprašė idėjų kalvės „RAND Europe“ iš Kembridžo, Anglijos, atlikti su kritine povandenine infrastruktūra susijusį tyrimą. Idėjų kalvė nagrinėjo viešai pasiekiamus interneto ir elektros kabelių žemėlapius, kalbėjosi su ekspertais, rengė grupines diskusijas su specialiai atrinktais žmonėmis. Įpusėjus procesui, projektui vadovavusi Ruth Harris suvokė netyčia atkasusi daug neskelbtinų detalių, kuriomis gali pasinaudoti Rusija ar kiti priešininkai. Kai ji kreipėsi į neįvardytąjį vyriausybės departamentą, žinia pritrenkė jo darbuotojus. Tyrėja prisimena reakciją: „Viešpatie. Tai paslaptis.“ Sužinoję, kad R. Harris komandoje dirba žmonės iš visos Europos, jie pareikalavo pakeisti komandos sudėtį, pasakojo tyrėja: „Turi matyti tik britų akys.“
Vakarų vyriausybės ne pirmus metus patyliukais nerimauja dėl povandeninių kabelių, kuriais teka diduma pasaulio interneto srautų, saugumo. Bet tik neseniai problema atsidūrė dėmesio centre, pasipylus neaiškiems incidentams tai Baltijos, tai Raudonojoje jūroje ir plačiau suvokus, kad (bet kokia) infrastruktūra yra ardomosios veiklos ir sabotažo taikinys.
Visoje Europoje Rusijos šnipai ir jų parankiniai puola su Ukraina susijusius taikinius: laužiasi į vandentiekio įmonių kompiuterius, padega sandėlius, rezga sąmokslus smogti amerikiečių karinėms bazėms Vokietijoje. Bijoma, kad per krizę ar karą povandeninė ryšio infrastruktūra gali būti gadinama, o taikos metu klausoma siekiant sužinoti paslaptis. Amerikiečiams ir kinams varžantis dėl įtakos Azijoje, povandeniniai kabeliai atsidūrė jų konkuravimo centre.
