ScanpixTokia politinė priemonė liks galimų vyriausybių veiksmų sąraše. Vis gausesni tyrimai padės ją tinkamiau taikyti.
„Man asmeniškai žmogaus gyvybė neįkainojama ir taškas“, – pareiškė Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo. Bandydami pristabdyti COVID-19 plitimą, 2020-ųjų pavasarį politikai ėmėsi neregėto masto veiksmų. Grėsmingi perspėjimai, kad nieko nesiėmus bus mirčių, ir vaizdai iš perpildytų Italijos ligoninių buvo neįprasti ir baugino. Prieš COVID-19 krizę minties sustabdyti kasdienę žmonių veiklą ekonominė ir politinė kaina regėjosi tokia, kad tai neatrodė įmanoma. Bet Kinijai ir Italijai suvaržius judėjimą, toks žingsnis tapo neišvengiamas ir kitur.
Viešosiose diskusijose dėl COVID-19 paprastai skambėjo A. Cuomo atsisakymui net galvoti apie nejaukius jausmus keliantį vertinimą, kas svarbiau – ekonomika ar gelbėti gyvybes, artima gaida. Šiek tiek supaprastinus galima teigti, kad diskusijose dėl judėjimo suvaržymų abiejų pusių pozicijos – visiškai priešingos ir vienodai neįtikinamos. Abiem svetima mintis, kad galimas kompromisas tarp gyvybių ir pragyvenimo šaltinių. Pritariantieji būtinybei suvaržyti judėjimą sako, kad daug ekonominės žalos nepadaryta, nes žmonės ir taip pakankamai bijojo, kad vengtų viešųjų erdvių, net nereikėjo nurodymų. Todėl, jų požiūriu, tokia politika tikrai gelbėjo gyvybes, o ekonomikos visai nenuniokojo. Nekenčiantieji judėjimo suvaržymų teigia priešingai – tokia politika sunaikino pragyvenimo šaltinius, bet iš esmės nepadėjo užkirsti kelio virusui plisti.
Realybė – tarp abiejų kraštutinybių. Judėjimo suvaržymai ir kenkia ekonomikai, ir gelbsti gyvybes, o vyriausybėms teko subalansuoti abu poveikius. Ar prarasta ekonominė produkcija už trilijonus dolerių – priimtina kaina už pristabdytą ligos plitimą? Bet mirė apie 10 mln. žmonių, tad gal valdžiai reikėjo dar labiau suvaržyti judėjimą? Dabar, kai politikai svarsto, ar panaikinti taikomus ribojimus ir kada, o gal įvesti naujų, renkantis priemones tebėra būtina atsakyti į šiuos klausimus. Be skiepų, judėjimo suvaržymai išlieka svarbus būdas kovoti su naujomis atmainomis ir vietiniais protrūkiais. Birželio pabaigoje dviem savaitėms judėjimą suvaržė Sidnėjus, o vėliau – Indonezija, PAR ir kai kurios Rusijos sritys.
