Artėjant dar vienam embargui, tuoj ne juokais įsisiautės pilkoji prekyba
Per metus nuo karo Ukrainoje pradžios Vakarų įmonės, kurios anksčiau dominavo, pasitraukė iš prekybos rusiška nafta, jos gabenimo ir draudimo. Jas pakeitė paslaptingos naujokės, padedančios prekiauti Rusijos žalia nafta. Naujokės dirba ne Ženevoje, bet Honkonge ar Dubajuje. Dažna anksčiau nėra turėjusi jokių reikalų su nafta. Pasaulinė energetikos sistema tampa vis labiau išsibarsčiusi, susiskaldžiusi ir pavojinga.
Rusijai jau nuo karo pradžios reikėjo tokios alternatyvios tiekimo grandinės, o nuo gruodžio 5-osios, kai įsigaliojo naujas Vakarų sankcijų paketas, reikia dar labiau. Naujosios priemonės draudžia jūra į Europą importuoti žalią naftą, o rusų laivai Vakarų logistikos ir draudimo įmonių paslaugomis gali naudotis tik tada, kai jų krovinio kaina nesiekia 60 JAV dolerių už barelį. Vasario 5-ąją įsigaliojo papildomos sankcijos dyzeliniams degalams ir kitiems perdirbtiems produktams, tad naujųjų antrinių kanalų svarba bus dar didesnė.
„The Economist“ kalbino įvairius naftos rinkoje dirbančius tarpininkus ir nagrinėjo įrodymus iš visos tiekimo grandinės, siekdamas įvertinti sankcijų poveikį ir susidaryti vaizdą, kas bus toliau. Nustatėme, – Vakarų nusivylimui ir Rusijos paguodai, – kad naujoji šešėlinė gabenimo ir finansavimo infrastruktūra yra patvari ir plati. Užuot nunykusi, pilkoji rinka pasiruošusi plėstis, kai bus pradėtos taikyti naujos sankcijos.
