ShutterstockIr kodėl valdžia nori susigrąžinti kontrolę?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Amerikiečiams draudžiama eksportuoti ginklus be licencijos. Negali tiesiog imti ir paštu išsiųsti balistinės raketos į Europą ar fregatos į Aziją. Tačiau XX a. paskutiniame dešimtmetyje į painias šios šalies ginklų eksporto kontrolės taisykles buvo įtraukta ir šis tas neįprastesnio – kriptografinė programinė įranga, galinti užšifruoti pranešimus taip, kad jų neperskaitytų niekas, išskyrus gavėją. Kai amerikiečių programuotojai sukūrė priemones, galinčias užkoduoti pranešimus, t. y. el. laiškus, valdžia juos ėmė tirti kaip neteisėtus ginklų prekeivius. Padariniai buvo kafkiški. 1996 m. teismas nusprendė, kad gerai žinomą vadovėlį „Taikomoji kriptografija“ eksportuoti galima, bet prie jo pridedamą kompaktinį diską įvardijo kaip eksportuojamą amuniciją.
Vėliau situacija pasikeitė. Šiuos vadinamuosius kriptografinius karus laimėjo privatumo ir pilietinių teisių šalininkai. Pranešimų šifravimas užkariavo pasaulį, nepaisant atkaklių pastangų jį uždrausti arba apriboti. Šiandien paprasti piliečiai naudojasi galingomis šifravimo priemonėmis, niekuo nenusileidžiančiomis Šaltojo karo laikų karinėms šifravimo mašinoms. Ukrainos ir Rusijos kare koduotų pranešimų programėlėmis naudojasi abiejų pusių kariai. Jos patrauklios ir nuotraukomis besikeičiantiems paaugliams. Teisėsaugininkų teigimu, dėl visur paplitusio šifravimo tapo sunkiau aptikti nusikalstamą veiklą ir su ja kovoti, todėl privatumą reikėtų pasverti lyginant su žala visuomenei. Šifravimo šalininkai atkerta, kad žmonės turi pagrindinę teisę į privatų bendravimą ir kad slapta prieiga prie programų bei įrenginių gali pasinaudoti piktavaliai. Dėl to vyksta vis intensyvesnė kova tarp valdžios institucijų, technologijų milžinių ir pilietinių teisių organizacijų.
