ShutterstockĮmonės persitvarko prisitaikydamos prie skaitmeninio perversmo.
Technologijos neatsiejamai susipynusios su verslu. Verslininkai įdarbina technologijų pažangą ir paverčia jas pelningais produktais, jei tik užtenka įgūdžių ir nusišypso sėkmė. O technologijos keičia įmonių veiklos formą. Atsiradus elektrai buvo galima statyti didesnes, efektyvesnes gamyklas, nes neliko būtinybės naudotis centriniu garo šaltiniu. Elektroninis paštas beveik visiškai išstūmė popierinius laiškus. Bet naujos technologijos veikia verslą ir subtilesniais būdais, giliau. Jos keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir ką dirba, o svarbiausia – ko nedirba.
Pramonės perversmas nusinešė išorinės darbo jėgos samdos sistemą, kai įmonės pirko žaliavas, bet gamybą pavesdavo individualiems amatininkams, kurie dirbo namie ir gaudavo užmokestį už pagamintus vienetus. Gamyklos sustiprino darbininkų, jau įdarbinamų tiesiogiai ir gaunančių užmokestį už valandas, ir darbovietės ryšį. Telegrafas, telefonas, o praėjusiame amžiuje taip pat konteinerinė laivyba ir tobulėjančios informacinės technologijos (IT) leido tarptautinėms įmonėms vis daugiau darbų perduoti subrangovams vis įvairesniuose pasaulio kraštuose. Kinija tapo pasaulio gamykla, Indija – vidinių veiklos procesų centru. Praėjus beveik trejiems metams nuo pandemijos pradžios aiškiai matyti, kad technologijos vėl iš pagrindų keičia įmonės ribas.
Turtingajame pasaulyje dėl spartaus interneto ryšio ir tokių programų kaip „Zoom“ ar „Microsoft Teams“ trečdalį darbo dienų galima dirbti nuotoliniu būdu. Pamažu darbo vietos traukiasi iš didmiesčių verslo centrų į mažesnius miestelius ir atokius užkampius. Trinasi riba tarp bendradarbiavimo su kolega, laisvai samdomu žmogumi ar kita įmone.
