Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 29 d.


PASAULIS 2022. FINANSAI
Kaldinti greitai ir lėtai: centriniai bankai iš lėto skuba link skaitmeninių pinigų leidybos
Alice Fulwood

Monetų, nukaldintų valdant pirmajam Romos imperatoriui Augustui, averse buvo pavaizduota jo galva, o reverse – inkarą apsivijęs delfinas. Jūrinė emblema atspindėjo mėgstamą imperatoriaus posakį „festina lente“ – „skubėk lėtai“. Trumpai tariant, greičiausias būdas ką nors pasiekti, padaryti tai tinkamai iš pirmo karto.

Atrodo, kad tokio paties požiūrio laikosi ir centrinių bankų atstovai visame pasaulyje, kurie ruošiasi pirmą kartą nukaldinti skaitmeninius pinigus arba centrinių bankų skaitmenines valiutas (CBDC). Šiuo metu vieninteliai centrinių bankų išleisti pinigai, kuriuos naudoja žmonės, yra fizinio pavidalo. Plačiai paplitusios elektroninės mokėjimų sistemos priklauso nuo privačių bendrovių, įskaitant bankus, kredito kortelių ir technologijų įmonių. Naudojant mažiau grynųjų, centriniuose bankuose pradėta svarstyti, kaip juos pakeisti skaitmenine alternatyva.

Centriniai bankų atstovai griebėsi analizės – 86 proc. centrinių bankų pasaulyje šiuo metu tyrinėja CBDC, o 2018 m. tuo užsiėmė du trečdaliai. Bet nė vienas didelis ūkis kol kas nesiryžo priimti iššūkio. Tik Karibų valstybė Bahamos ir kelios jos pietinės kaimynės (Sent Kitsas ir Nevis, Antigva ir Barbuda, Sent Lusija ir Grenada) yra išleidusios „veikiančią“ CBDC.

2022 m. prie jų greičiausiai prisijungs vienas didžiųjų ūkių – Kinija. Ji pirmą bandomąjį savo CBDC projektą paleido 2019 m. gruodį ir greitai padidino apsukas. Remiantis liepą šalies centrinės finansų įstaigos – Kinijos liaudies banko – paskelbtu dokumentu, jau sukurta beveik 21 mln. skaitmeninių piniginių skaitmeniniam juaniui laikyti ir atlikta apie 70 mln. transakcijų. Atrodo, jog Kinijos liaudies bankas siekia, kad jo skaitmeniniai pinigai būtų plačiai imti naudoti prieš 2022 m. vasarį Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.

2022 01 28 06:33
Spausdinti