Pasaulyje, kur vieni kitiems lipa per galvas, konkurencija arši
Purkštautojai niekina „pasaulio pietų“ sąvoką, pastaraisiais metais tapusią savotišku memu. Jos trūkumai akivaizdūs: juk dviem žodžiais nenusakysi per 100 šalių grupės, nusidriekusios nuo Maroko iki Malaizijos ir ne tik, sudėtingumo. Bet frazę vartoja Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas ir Xi Jinpingas.
Elementariausiai apibrėžiama, kad sąvoka apima daugumą ne Vakarų šalių, nors ne visai visas. Prigijusi frazė taip pat rodo, kaip besivystantys ūkiai nori daugiau galios pasauliniuose reikaluose ir dažnai kritiškai vertina Vakarų politiką. Tad sakoma, kad pasaulio pietūs piktinasi karu Gazoje ir yra nepatenkinti Vakarų sprendimais dėl Ukrainos, COVID-19 ir klimato politikos. Sarangas Shidore iš JAV veikiančio Quincy atsakingo valstybės valdymo meno instituto tvirtina: „Pasaulio pietūs egzistuoja ne tiek kaip vientisa, organizuota grupė, kiek kaip geopolitinis faktas.“
Jei pasaulio pietūs tam tikra prasme egzistuoja, kas jų vedlys? Narendra Modi pasiūlė, kad Indija gali būti jų „balsas“. Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva mano, jog galėtų būti ir jo šalis. Bandydami išnagrinėti šį klausimą, su grupe mokslininkų analizavome duomenis apie prekybos, finansinius ir diplomatinius ryšius. Priėjome išvadą, kad, priešingai, nei gali atrodyti, pasaulio pietums JAV tebeturi daugiau įtakos už bet kurią kitą šalį, bet pačioje grupėje Kinija tapo galingiausia nare, tad Xi Jinpingas turi rimčiausią pagrindą pretenduoti į vedlius. Deja, Kinijos įtaka turi akis badančių apribojimų ir net gali atsigręžti prieš ją. Be to, stiprėja kitos valstybės.