ShutterstockŽūtbūt trokšdama išplėšti kritinės svarbos elementų kontrolę iš Kinijos rankų, Donaldo Trumpo administracija taško pinigus po visą pasaulį
Pastaruosius 30 metų Vakarų įmonės daug dažniau traukėsi iš Kongo Demokratinės Respublikos, nei ten investavo, kaip tvirtino buvęs pagrindinės valstybinės kasybos įmonės „Gécamines“ valdybos pirmininkas Guy Robertas Lukama. Jo vertinimu, Kinijos subjektai turi savo dalį devyniasdešimtyje procentų Kongo projektų. Bet dabar amerikiečiai „veržiasi, veržiasi, veržiasi“. Gruodį amerikiečių įmonės išsirūpino pirmenybę prieiti prie įvairių kasyklų ir žvalgomų sklypų daugiausia iškasenų turinčioje Afrikos šalyje. Be to, JAV valdžia investavo 553 mln. dolerių į Lobito koridoriaus geležinkelį, jungiantį Kongo vario juostą su Atlanto pakrante Angoloje, kad būtų galima greičiau atgabenti žaliavas į JAV. Vasarį konsorciumas „Orion CMC“, kuriam priklauso ir JAV vyriausybė, sutiko įsigyti 40 proc. vienintelių vakariečių valdomų vario ir kobalto kasyklų Konge dalį.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
JAV skubiai po planetą medžioja iškasenas, kurias laiko kritiškai svarbiomis, žūtbūt trokšdamos palaužti Kinijos viešpatavimą daugelio jų pasauliniame tiekime. D. Trumpo administracija su iškasenomis susijusias partnerystes sudarė su daugiau kaip 20 šalių, nuo Argentinos iki Uzbekistano. Visi didieji pastarojo meto JAV geopolitiniai posūkiai (dėl Ukrainos, Venesuelos, Grenlandijos) iš dalies pateisinti tų šalių žemės gelmių turtais. Vienas kasybos įmonės vadovų pasakojo su prezidento komandos nariais susiduriantis „beveik bet kur, beveik kas mėnesį“.
