ScanpixBet vyriausybės turi siekti, kad įmonės būtų suinteresuotos į juos investuoti
Baigiantis 2014-iesiems 66 metų britą Alistairą ištiko priepuolis. Atlikus tyrimus išgirsta naujiena pribloškė – neoperuojamas smegenų auglys glioblastoma, galintis nužudyti per keletą metų. Netrukus vyras laikraštyje perskaitė straipsnį apie ta pačia liga sergantį pacientą, kuriam neva padėjo keli pigūs elementarūs vaistai, parinkti dėl antivėžinio poveikio. Gydytojai nesusižavėjo, bet pasakė: „Juk nesustabdysime jūsų.“
Jau ketverius metus Alistairas, be standartinio gydymo, vartoja ir tuos medikamentus. Vaistų rinkinį skiria privati Londono klinika „Care Oncology“, kuri rekomenduoja vieną iš statinų (mažina cholesterolio koncentraciją), metforminą (vartojamas sergant II tipo diabetu), doksicikliną (antibiotikas) ir mebendazolą (priemonė nuo kirmėlių). Gal ir atrodo radikalu, bet iš tiesų – tai saugūs, pigūs generiniai vaistai, turintys tam tikro antivėžinio poveikio požymių. Žinoma, informaciniuose lapeliuose nenurodyta, kad jie gydo glioblastomą ar apskritai kokį vėžį.
Klinikinio susidomėjimo trūkumas nėra neįprastas. Stovi milžiniška neatverta medicinos skrynia, pilna neištyrinėtų būdų taikyti generinius vaistus. Patvirtintų kaip preparatas nuo tam tikros ligos, šių vaistų nebesaugo patentai, ir matoma perspektyvų jais gydyti kitas ligas. Amžiams skandalo ir tragedijos žymę gavęs talidomidas, kadaise skirtas nėščiosioms nuo rytinio pykinimo, pritaikytas raupsams ir kraujo vėžiui gydyti. Vieną preparatą nuo aknės pradėta naudoti gydant tam tikros formos leukemiją. Gerai žinoma, kad „Viagrą“ davė ne itin sėkmingi krūtinės anginos gydymo tyrimai.
