Kadaise „Tesla“ viena karaliavo elektromobilių pasaulyje. Jau nebe.
Neseniai pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame Elonas Muskas prasuko ratą nauju elektromobiliu su šiai vokiečių automobilių gamintojai vadovaujančiu Herbertu Diessu, sukėlė kalbas. „Volkswagen“ teko paneigti, kad numatomas sandoris su „Tesla“. Artimesni E. Musko bendrovės ir pagrindinės konkurentės elektromobilių sektoriuje santykiai atrodo menkai tikėtini. Bet minėtasis susitikimas rodo, kad automobilių pramonė pagaliau pradeda rimtai vertinti neišvengiamą elektromobilių revoliuciją.
Didžiuliai nauji verslai ruošiasi prisidėti prie perėjimo nuo degalų prie elektros. Ne tik keičiasi automobilių varomoji sistema, bet ir reikia akumuliatorių, darnią akumuliatorių sąveiką su varikliais užtikrinančių programų, taip pat iš automobilių renkamų duomenų, kad galbūt vieną dieną jie galėtų važiuoti patys. Elektros variklius gamina apie 250 įmonių, statomos 47 akumuliatorių gamyklos. Anjanas Kumaras iš verslo konsultacijų įmonės „Frost & Sullivan“ mano, kad suminė naujų elektromobilių akumuliatorių talpa, 2019 m. siekusi 88 gigavatvalandes (Teksasui tiek užtektų beveik dviem valandoms), 2025 m. išaugs iki 1,4 tūkst. gigavatvalandžių. Automobilių pramonės senbuvės ieško būdų pasiekti, kad programinė įranga nebūtų vien didžiųjų technologijų įmonių valdos.
Suminė biržoje kotiruojamų tik elektromobilius gaminančių įmonių rinkos kapitalizacija jau perkopė 400 mlrd. JAV dolerių. Įskaičius akumuliatorių gamintojas, elektromobilių pramoninio komplekso, per metus pagaminančio mažiau kaip 400 tūkst. automobilių, vertė pasiekia bent 670 mlrd. JAV dolerių (neskaitant ličio ir kitų akumuliatoriams reikalingų mineralų kasėjų). Tai – beveik trys penktadaliai vertės, tenkančios tradicinėms automobilių gamintojoms, per metus pagaminančioms 86 mln. automobilių, varomų beveik vien degalais (žr. 1 grafiką). Pavadinkime tai Teslos visata.
