ScanpixVyriausybės nori pačios apsiginti, bet pulti ir kitus
Pastarąjį mėnesį Airijos sveikatos priežiūros sistemoje vyravo suirutė. Gegužės 14-ąją valstybinė sveikatos paslaugų tarnyba „Health Service Executive“ (HSE) nukentėjo nuo kenksmingos išpirkos programos ir dėl to jai teko išjungti daugumą kompiuterių sistemų. Užpuolikai pagrasino, kad paskelbs pavogtus duomenis, tarp jų ir konfidencialią pacientų informaciją, jei HSE nesumokės 16,5 mln. eurų. Tarnyba atsisakė. Darbuotojai grįžo prie rašiklių ir popieriaus, procedūros vėlavo, pacientai patyrė nepatogumų. Birželio 14 d. normali tvarka dar nebuvo atkurta.
Gal toks įžūlumas būtų sulaukęs daugiau dėmesio ne tik Airijoje, jei vos prieš savaitę panašus išpuolis nebūtų paralyžiavęs svarbaus naftotiekio kitapus Atlanto. Gegužės 7-ąją nuo kibernetinės atakos nukentėjo bendrovės „Colonial Pipeline“, kurios vamzdynu JAV rytinę pakrantę pasiekia beveik pusė jai reikalingo kuro, sistemos ir teko nutraukti naftos tiekimą. Dalis žmonių supanikavę užgulė degalines. Prezidentas Joe Bidenas pasitelkė nepaprastuosius įgaliojimus. Įmonė sumokėjo daugiau 4 mln. JAV dolerių išpirką, bet net tuomet nafta pradėjo tekėti tik po kelių dienų.
Tam tikru atžvilgiu nei viena, nei kita istorija neturėjo nustebinti. Vis dažniau įmonės nukenčia nuo kenksmingų išpirkos programų, o tarp taikinių būna ir milžinių. Pastaraisiais mėnesiais tai patyrė didžiausia pasaulyje mėsos tiekėja JBS, taip pat „Apple“.
