Kultūra ir kūrybiškumas bus ateities miestų variklis, sako J. E. Mohamedas Al Mubarakas, Abu Dabio kultūros ir turizmo departamento pirmininkas.
Pandemija ryškiai paveikė miestus, ypač išsivysčiusiame pasaulyje. Įmonėms leidus dirbti iš namų net ir sušvelninus judėjimo suvaržymus, daug žmonių nutarė apskritai išsikraustyti kitur. Kad išlaikytų ekonominį pranašumą pasaulyje po pandemijos, miestų vadovai turi labiau pasistengti pasirūpinti, kad miesto erdvės būtų ta vieta, kur žmonės norėtų gyventi ir dirbti.
Įpinti daugiau kultūrinės ir kūrybinės veiklos į miesto socialinį gyvenimą – vienas svarbiausių būdų to siekti. Tai padės pasirūpinti, kad miestų erdvės neprarastų širdies, net priėmus skaitmeną ir jos galią sujungti. Miestą apibrėžia ne tik finansų rinkos, biurų pastatai ar ekonominė veikla, bet ir unikalus kūrybiškumas ir kultūra, įsipynusi į kasdienį gyvenimą.
Nors daugelis ėmėmės kultūrinių pomėgių, kad ištvertume judėjimo suvaržymus, dar niekada šie miesto gyvenimo elementai nebuvo didesniame pavojuje. Jie – teigiama jėga, labai reikalinga norint kurti tvarią bendrą ateitį. „Kultūrinė lokalizacija“ tapo tarptautinių įstaigų koalicijos „Culture2030“, kurios tikslas – labiau įtraukti kultūrą į JT darnaus vystymosi tikslus ir JT iniciatyvą „Dešimt veiksmų metų“, ramsčiu. Vietinėms spalvoms suteikiamas pagrindinis vaidmuo kalbant apie kultūros raidą.
