Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 8 d.


TECHNOLOGINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS SIEKIS
Kinija nori izoliuotis, kad apsisaugotų nuo Vakarų sankcijų
The Economist

Vertiname, kaip jai sekasi šešių kritiškai svarbių technologijų srityje

Sausio 30-ąją prestižinės Pekino idėjų kalvės svetainėje paskelbtas stebėtinai žiaurus Kinijos technologinio mūšio su JAV vertinimas. Pekino universiteto Tarptautinių ir strateginių tyrimų instituto (TSTI) paskelbtame darbe nustatyta, kad dviem pasaulio galingosioms technologiškai ir ekonomiškai vis labiau atsiskiriant Kinija veikiausiai praras daugiau. Darbe nurodoma, kad Kinija nekontroliuoja kertinių kompiuterinių sistemų ir toli atsilieka nuo JAV tokiose svarbiose srityse kaip puslaidininkiai, operacinės sistemos ir aeronautika. Po savaitės paskelbtasis dokumentas dingo.

Neaišku, kokiomis aplinkybėmis jis buvo pašalintas. Gal Komunistų partijos vadai nusprendė, kad dokumentas rodo silpnumą kaip tik tada, kai Xi Jinpingas nori spinduliuoti stiprybę: savo šalies, Komunistų partijos, o ir – jam ruošiantis šiemet būti paskelbtam prezidentu visam gyvenimui – savo paties. Ataskaitos išvados Xi Jinpingui tikrai nepatogios. Šalies vadovas vis kalba, jog reikia „stiprėti“, kad nebūtų baisūs Vakarų, kaip sako jo vyriausybė, „dusinantys gniaužtai“, varžantys prieigą prie būtinų technologijų – nuo sėklų iki puslaidininkių. Vakarų galia supančioti priešus sankcijomis jau tikrinama Rusijoje, kuri vasario 24-ąją užpuolė Ukrainą. Kinijos vadovai atidžiai stebės kilusį karinį ir ekonominį susidūrimą, nes jis gali atskleisti jų pačių silpnąsias vietas. 2021 m. pristatytame 14-ajame Kinijos penkmečio plane, kuriame išdėstytos strategijos iki 2025 m., savarankiškumas mokslo ir technologijų srityje laikomas kertiniu ekonomikos politikos akmeniu.

Plane nustatyti terminai, kada Kinija turi išsilaisvinti iš esamos technologinės priklausomybės, sparčiai artėja. Vyriausybė tokioms pastangoms skiria milijardus, bando įtikinti taip pat elgtis ir šalies įmones. 2021 m. viešosios ir privačios MTEP išlaidos iš viso pasiekė rekordinę 2,8 trln. juanių (440 mlrd. JAV dolerių) sumą, stengiantis pasivyti varžovus iš užsienio. Suma atitinka 2,5 proc. BVP – iki JAV maždaug 3 proc. toloka, bet per penkerius metus paaugo nuo daugėliau nei 2 proc. (žr. 1 grafiką). Vasario 11-ąją didžiausia Kinijos lustų gamintoja SMIC pranešė 2022 m. į naujas puslaidininkių gamyklas investuosianti apie 5 mlrd. JAV dolerių. Po trijų dienų britų banko „Standard Chartered“ padalinys Honkonge pirmasis iš užsienio skolintojų, veikiančių kitur nei žemyninė Kinija, prisijungė prie CIPS, kinų sukurto tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT, kurios būstinė Belgijoje, analogo.

2022 04 21 06:45
Spausdinti