ScanpixAkumuliatorių gamybos žinios ir didžiulė vidaus rinka suteikia kinų bendrovėms pranašumą.
Elektriniam sedanui ET5, kurį gamina 2014 m. įkurta kinų automobilių gamintoja NIO, įsibėgėti iki 100 kilometrų per valandą užtenka keturių sekundžių. Panašiai kaip adrenalino mėgėjų numylėtam vokiškam sportiniam automobiliui „Porsche Carrera“, varomam benzinu. Kinų elektromobiliai įveda naujus greičio standartus tiek pagal važiavimo greitį, tiek pagal plitimo pasaulyje spartą. Kinijos gatvėse jų jau pilna. O jei šios šalies gamintojos pasieks savo, greitai bus pilni ir JAV bei Europos keliai. Prie lėto nežymių patobulinimų ciklo pripratusį sektorių aukštyn kojomis verčia „Kinijos greitis“, kaip sako tenykščiam „Volkswagen“ padaliniui vadovaujantis Ralfas Brandstätteris.
Kinijos verslo asociacijų teigimu, 2023 m. Kinija pralenkė Japoniją ir tapo didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje, iš dalies parduodama vis daugiau elektromobilių. Per paskutinį 2023 m. ketvirtį kinų bendrovė BYD pardavė 526 tūkst. grynai akumuliatorinių automobilių ir tapo didžiausia tokių automobilių gamintoja pasaulyje, išstūmusi amerikiečių bendrovę „Tesla“, pardavusią 484 tūkst. Vis sparčiau atsisakant vidaus degimo variklių (VDV), automobilių gamybos senbuvės pradeda nerimauti, kad išsišokėlės iš Kinijos gali nustumti jas nuo kelio.
Nerimauti yra pagrindo. Vakarų įmonių žinios, kaip gaminti VDV, mažai vertos elektros amžiuje. Negana to, Kinijos vyriausybė gausiai subsidijavo elektromobilių sektorių. Kinija dominuoja svarbiausio elektromobilių komponento, akumuliatorių, gamyboje. O milžiniška vidaus rinka leidžia vietos įmonėms naudotis masto ekonomija.
