ShutterstockRinkų ir valstybės sukeltos jų kančios pakeis Kinijos ūkį.
Tai nutiko prieš metus, kai moteris, kuri paprašė ją vadinti Xue Li, įžengė į minų lauką, nors tada to dar nežinojo. Tik sprogus minai ji suvokė, kaip rizikuoja. Bet buvo per vėlu.
Kinai nesėkmingą investiciją vadina „minos sprogimu“. Xue Li atveju sprogo turto valdymo produktas, žadėjęs apie 8 proc. metinę grąžą. Produktą rekomendavo draugas, o pardavė didelė Šanchajuje įsikūrusi, bet Honkongo ir Niujorko biržose kotiruojama bendrovė „Hywin“. Pernai vasarį moteris įdėjo 300 tūkst. juanių (39 tūkst. eurų), o po kelių mėnesių dar 500 tūkst. Bet gruodį tapo aišku, kad bendrovei sunkiai sekasi vykdyti įsipareigojimus. Neaišku, kokią pradinės investicijos dalį atgaus Xue Li, o gal net ir nieko.
Pastaraisiais mėnesiais nuo sproginėjančių minų Kinijoje nukentėjo šimtai tūkstančių pasiturinčių žmonių. Gruodį bankrutavusi investicijų bendrovė „Zhongzhi“ 150 tūkst. klientų liko skolinga 33 mlrd. eurų. Sproginėja ne tik turto valdymo įmonės. Kinijoje bene populiariausia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), o jo vertė jau beveik trejus metus krinta. Žemyn čiuožia ir vertybinių popierių vertė: nuo vieno žymiausių indeksų „Shanghai Composite“ nusibraukė daugiau kaip 20 proc. nuo 2021-aisiais pasiekto piko. Ir nors seniau vyriausybė padėdavo nuo smunkančių turto kainų nukentėjusiems investuotojams, šįkart ji nerodo didelio noro gelbėti. Xue Li teks bandyti sustabdyti kraujavimą pačiai.
