ShutterstockBet gali būti, kad ir Komunistų partijos vidinės informacijos sistemos turi ydų
Zhao Jiano straipsnis internete išbuvo tik kelias rugpjūčio 16-osios valandas, kol jį ištrynė cenzoriai. Vakarų skaitytojui straipsnio turinys būtų pasirodęs nekaltas, bet Komunistų partijos pareigūno akiai jame buvo pavojingų minčių. Zhao Jianas, gerbiamas ekonomistas, teigė, kad sunku suprasti, kodėl Kinijos vyriausybė nededa daugiau pastangų ekonomikai skatinti. „Dėl rimčiausio ekonominio nuosmukio per ketvirtį amžiaus netikrumas dėl ateities sugniaužė žmonių širdis, – rašė ekonomistas. – Rinka niekaip nesupranta sprendimų priėmėjų logikos ir kas juos stabdo.“
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Ironiška, bet sprendimas ištrinti straipsnį patvirtino Zhao Jiano mintį. Pulkai Kinijos interneto cenzorių reguliariai trina įrašus, kurie prieštarauja aukščiausio šalies vadovo Xi Jinpingo politikai. Bet per daug opiomis laikomų temų laukas pastaraisiais metais sparčiai plėtėsi ir dabar apima didumą kalbų apie ūkį. Apie, sakytumei, kasdieniškus ekonominius reikalus panorę diskutuoti mokslininkai ir ekspertai tildomi. Anksčiau lengvai pasiekiami duomenys dingsta iš viešumos. Tai ne tik papildomai varžo ir taip ribotą eilinių žmonių laisvę pasakyti, ką galvoja, bet ir kenkia augimui, nes kliudo investicijoms. O svarbiausia, kad tai pabrėžia tokį aktualų Zhao Jiano iškeltą klausimą: kuo remiamasi formuojant ekonomikos politiką? Ko nežino eiliniai žmonės, bet žino vyriausybė, ir kiek patikima informacija, kuria ji remiasi priimdama sprendimus?
Nuokrypių standartas
Oficialūs Kinijos ekonominiai duomenys visada turėjo trūkumų. Ankstesnis ministras pirmininkas Li Keqiangas kartą suabejojo jų tikslumu. Ekonomistai seniai skundžiasi, kad Nacionalinis statistikos biuras (NSB) pateikia nepakankamai detalių apie taikomą metodiką. Bet Kinijos stebėtojai tardavo, kad pamažu duomenys pasidarys išsamesni ir patikimesni. Atrodo, kad einama į priešingą pusę. Neseni duomenys apie Kinijos kapitalo sąskaitą buvo tokie prieštaringi (pastaraisiais metais tarp muitų ir mokėjimų balanso statistikos žioji apie 230 mlrd. JAV dolerių skirtumas; žr. grafiką), kad JAV iždo departamentas paprašė Kinijos pareigūnų paaiškinti skaičius. Gautas paaiškinimas buvo toks suveltas, kad liko dar neaiškiau. Investuotojų nusivylimui, rugpjūčio 19-ąją Kinijos vertybinių popierių biržos nustojo skelbti kasdienius duomenis apie užsienio kapitalo srautus – labai svarbų nuotaikų rodiklį. Dabar skaičiai bus skelbiami tik kas ketvirtį.
Viešai skelbiami duomenys vis mažiau sutampa su realiais įmonių ir investuotojų potyriais. Pagal oficialius skaičius bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl auga ikipandeminiais tempais, nepaisant merdėjančio būsto sektoriaus ir mažų investicijų į infrastruktūrą. „Toks tvirtinimas kelia juoką“, – sakė Loganas Wrightas iš konsultacijų bendrovės „Rhodium Group“ ir paaiškino, jog platesnė problema tiesiog tai, kad BVP duomenys nebeturi nieko bendro su ekonomine realybe.
Atrodo, kad nuolatiniu oficialios statistikos iškraipymu siekiama pridengti naujienas, dėl kurių vyriausybei gali tekti raudonuoti. Antai 2023 m. viduryje vienas Pekino universiteto profesorius viešai pasakė, kad yra 16 mln. darbo neturinčių jaunų žmonių, neįtrauktų į nedarbo statistiką, nes nebeieško darbo. Profesorius tvirtino, kad juos įskaičiavus nepakankamas jaunimo užimtumas būtų per 46 proc. Nepraėjo nė mėnuo, ir NSB apskritai nustojo skelbęs duomenis apie jaunimo nedarbą miestuose. O sausį pradėjo skelbti „pagerintą ir optimizuotą“ skaičių, netyčia daug mažesnį. Nuo tada mokslininkai ir žurnalistai palyginti mažai ką turėjo pasakyti ta tema.
Viešai skelbiami duomenys vis mažiau sutampa su realiais įmonių ir investuotojų potyriais.
Šlovė ekonomikai!
Drąsūs oficialių asmenų teiginiai apie ūkį dažnai lieka neginčijami, bent jau viešai. Vyriausybė pareiškė, kad Kinijoje nebėra absoliučiame skurde gyvenančių žmonių, nors po tokio teiginio natūraliai gali kilti įvairių klausimų, ar duomenys teisingi, ar taikyti tinkami standartai. Bet žiniasklaidoje beveik nebuvo diskusijų apie tokią išvadą.
Labai panašiai retai narstomos ūkiui nepaprastai svarbios, bet pareigūnams neparankios temos. Nuo Kinijos nekilnojamojo turto rinkos griūties labiausiai nukentėjo 20–30 mln. namų ūkių, kurie, kaip manoma, sumokėjo už taip ir nebaigtus statyti butus. Suprasti, kas tie žmonės, kaip jiems sekasi tvarkytis ekonominiu atžvilgiu ir kaip jiems būtų galima padėti, nepaprastai svarbu norint atgaivinti nekilnojamojo turto rinką. Bet atrodo, kad retas ekonomistas vykdo kokius nors tyrimus apie apgautuosius milijonus.
Viešai taip ir nebuvo išnagrinėtas visas ilgų, griežtų ir nepopuliarių judėjimo suvaržymų per pandemiją tokiuose miestuose kaip Šanchajus ir Uhanas ekonominis poveikis. Buvo atvejų, kai tokias temas užkabinę žurnalistai ir socialinių tinklų komentatoriai atsidūrė kalėjime. Nežinomas tikrasis mirčių nuo COVID-19 skaičius Kinijoje. Žymų mokslininką iš Šanchajaus, ieškojusį koronaviruso ištakų, šiemet išmetė iš laboratorijos, kurioje dirbo. Regis, pareigūnams daug labiau rūpi kontroliuoti diskusijas apie šią ligą, nei suprasti jos poveikį.
Kartais tildomi net karštai provyriausybiniai žinovai, jei jų nuomonės negavo oficialaus pritarimo. Liepos pabaigoje nacionalistinės pakraipos žurnalistas Hu Xijinas pagyrė direktyvas dėl ūkio, paskelbtas neseniai vykusiame aukštų partijos vadovų posėdyje. Bet, matyt, jo interpretacija, kad direktyvos – gėris privačiam verslui, kai kam nepatiko. Atitinkami įrašai buvo ištrinti iš jo paskyrų socialiniuose tinkluose ir jose po to įsivyravo tyla. Regis, partija nepasitenkina rinkų ir ūkio reguliavimu ir valdymu, o prisiima ir monopolį jas interpretuoti.
Nenoras aptarti ūkį apima ir privačius pokalbius su užsieniečiais. Teoriškai valdžia stengiasi įsiteikti investuotojams, kad padėtų skatinti augimą. Apsilankę verslininkai patvirtina, kad nesunku būti priimtiems, bet skundžiasi, kad vyksta gana tušti pokalbiai. Vietos pareigūnų pasiūlymai, kuriais jie siekia pritraukti investicijų į regionus, pasidarė migloti ir šabloniški, kaip skundėsi vienas tokių verslininkų. Maža detalių apie vietos ekonomines sąlygas. O suderinti svaresnį susitikimą su reguliuotojais dabar daug sunkiau.
Užsienio mokslininkai pasakoja apie panašią patirtį. Universitetai mielai samdo pramonę išmanančius užsienio profesorius, siekdami kompensuoti tokių žmonių pasitraukimą per pandemiją. Bet neoficialiuose pokalbiuose šiandien daugiau įtampos. Žmonės, kurie jau seniai lankosi Kinijoje, pasakoja galintys pasimatyti su senais kontaktiniais asmenimis, bet apie susitikimus privaloma pranešti valdžiai ir gauti jos pritarimą. Vykdyti praktinius tyrimus Kinijoje darosi vis sunkiau, teigė Huang Yanzhongas iš Seton Holo universiteto, veikiančio JAV, nes kontaktas su užsieniečiais gali kelti pavojų vietiniams: „Jauti politinę aplinką ir nenori įvelti žmonių į bėdą.“
Su tokiais suvaržymais susiduria ir užsienio žurnalistai. Daugelis po pandemijos grįžę į Kiniją susidūrė su realybe, kad jų bendravimą su įmonėmis atidžiai prižiūri biurokratai. Giliau šalyje esančiame pramoniniame Hefėjuje didelėms kinų įmonėms nurodyta nekalbėti su spauda be vietos valdžios leidimo. Žurnalistai turi pateikti tikslų valandinį kelionės tvarkaraštį, nurodyti žmonių, iš kurių ketina imti interviu, vardus, pavardes, kontaktinę informaciją. Su kai kuriais diplomatais elgiamasi labai panašiai.
Ne vienos institucijos mokslininkams nurodyta gauti pritarimą, kad galėtų kalbėti su užsienio spauda.
Nesantiems Kinijoje pasiekti informaciją apie ūkį dar sunkiau. Atrodo, kad valdžia paprašė verslo duomenimis prekiaujančių Kinijos įmonių neparduoti tam tikros statistikos užsieniečiams. Pavyzdžiui, viena tokių įmonių, „Wind“, ne Kinijoje esantiems naudotojams nuo pernai nebeteikia informacijos apie išlaidas internete. Užsienyje nebegalima pasiekti duomenų bazės apie įmonių savininkus, sudarytos verslo duomenų įmonės „Qichacha“. Įmonė taip pat tiekė duomenis apie bankrotus, bet dabar sako, kad tokia informacija yra „per daug jautraus pobūdžio“.
Šiemet nustačiusi duomenų naudojimo taisykles, viena Šanchajaus specialioji ekonominė zona aiškiai uždraudė perduoti į užsienį bet kokią informaciją apie akcijų kainas ar rinkos tendencijas. Nelaukta taisyklė, kai kalbama apie Kinijos finansų centrą. Biržos makleriai vis mažiau linkę dalytis analitikų ataskaitomis, retai bematomas neigiamas ūkio ar valstybės politikos vertinimas. Pasak L. Wrighto, pradėjo dingti kai kurios oficialių duomenų serijos apie gamybos apimtį. „Prieš dešimt metų internete paskelbta teisinė duomenų bazė darosi nebe tokia išsami ir sunkiau pasiekiama“, – pasakojo Rory Truexas iš Prinstono universiteto. Pasak jo, kalbant apie duomenų gavimą, joks geras dalykas Kinijoje neišlieka ilgai.
Pasiekti Kinijos universitetus taip pat nebe taip lengva, tad apribota viena pagrindinių priemonių, ir svetimšalių, ir vietinių naudota bandant geriau suprasti Kinijos ūkį. Per pandemiją aukštųjų mokyklų patalpos buvo užvertos, kaip ir dauguma viešųjų erdvių, ir buvo galima patekti tik su specialiu leidimu. Bet pernai metų pradžioje didumai Kinijos vėl atsivėrus, kai kurie universitetai liko užverti. Dar ir šiandien lankytojai į juos gali įžengti tik iš anksto gavę leidimą. Ne vienos institucijos mokslininkams nurodyta gauti pritarimą, kad galėtų kalbėti su užsienio spauda. Keliuose regionuose leidimą reikia gauti ne iš universiteto pareigūnų, o iš provincijos lygio biurokratų.
ShutterstockNuo tada, kai Xi Jinpingas 2012 m. atėjo į valdžią, sąlygos, kuriomis dirba mokslininkai, buvo daug labiau suvaržytos. 2019 m. keli geriausi universitetai pataisė chartijas aiškiai nurodydami, kad yra ištikimi Komunistų partijai. Dėl to kilo keli nedideli universitetų bendruomenių protestai. Pernai kai kurių universitetų partijos priežiūros komitetai pradėjo oficialiai jungtis su universitetų administracija. Taigi partija iš esmės gauna galimybę kontroliuoti kasdienę universitetų veiklą. Tai įeina į, Xi Jinpingo žodžiais, „socialistinį švietimą su kiniškais bruožais“, akademinius imperatyvus pajungiant partijos poreikiams. Pasak Sun Peidong iš Kornelio universiteto, akademinė laisvė yra viename žemiausių taškų nuo Kultūrinės revoliucijos laikų, kai XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje siautėjo fanatizmas.
*****susije*****
Daug mokslinių tyrimų politiniai suvaržymai kol kas santykinai nepalietė, nes jie nesusiję su šių dienų Kinijos visuomene. Vyriausybė dosniai finansuoja gamtos mokslus, inžineriją ir mediciną, padėdama Kinijai virsti mokslinių tyrimų sunkiasvore. Bet tyrinėti su politinėmis, ekonominėmis ar socialinėmis sąlygomis Kinijoje susijusias temas prie Xi Jinpingo, pasak mokslininkų, pasidarė daug sunkiau.
Kinijos universitetuose netrūksta talentingų darbuotojų ir kai kurie iš jų tebeatranda būdų rašyti įtampą keliančiomis temomis. Pavyzdžiui, kritiškas mintis galima pakišti po politiškai teisingomis formuluotėmis. Antai korupcija paprastai per jautriai vertinama tema, kad mokslinio tyrimo projekte būtų pagrindinė, aiškina vienas mokslininkas. Bet į projektą, kuriame aptariama garsi vyriausybės iniciatyva, galima įtraukti punktų, kaip iniciatyvą paveikė korupcija. Kertinis tyrimo aspektas iš esmės nukišamas ilgesniame darbe. Skaitantieji mokslinius straipsnius, savo ruožtu, įprato naršyti ilgiausias ataskaitas ieškodami mažyčių įžvalgų perlų.
Kontroversiškas temas galima aptarti, svarbu, kad jos neapimtų centrinės vyriausybės politikos analizės. Vienas ekonomistas, kuris specializuojasi Taivano srityje, pasakojo dažnai rašąs darbus, kuriuose analizuojama Taivano ir JAV vyriausybės pozicija, bet diduma informacijos apie Kinijos požiūrį į nagrinėjamą temą tiesiog neįtraukiama. Yra ekonomikos tyrinėtojų, kuriems pavyko atlikti vietinius tyrimus kontroversiškomis temomis, bet kol kas neketinančių jų skelbti. Jie pasidėjo rezultatus ir laukia tikėdamiesi, kad ateis laikas, kai bus saugu juos paskelbti, teigia Sun Peidong.
Niekas iš nepriklausančiųjų aukščiausiems valdžios sluoksniams tiksliai nesupranta, ką skaito Xi Jinpingas ir ką daro su informacija.
Pamažu gniaužiama informacija apie ūkį ne tik erzina užsienio investuotojus ir ekonomistus. Kartu kyla tas pats klausimas, kokį Zhao Jianas iškėlė cenzūros pašalintame straipsnyje: kuo remiasi Xi Jinpingas ir kiti aukšti pareigūnai priimdami sprendimus, kaip valdyti ūkį? Juk nemaklinėja tamsoje. Kinija nuo seno turi konfidencialią sistemą informacijai rinkti iš mokslo įstaigų, žiniasklaidos ir idėjų kalvių. Žurnalistai, tyrėjai ir ekonomistai gauna prašymų parengti vidines informacines ataskaitas, kiniškai vadinamas neican. Tokie dokumentai užsakomi visų vyriausybės lygių. Vietos pareigūnai gali naudotis analize, parengta vietos tyrėjų. O patikimi geriausių universitetų ir idėjų kalvių mokslininkai rengia ataskaitas aukščiausiems vadovams Pekine.
Neicanuose žodžiai į vatą gali būti vyniojami mažiau nei viešai naudoti skirtoje medžiagoje. Ataskaitoje, tarkime, gali būti pademonstruota, kad, nors vietos pareigūnai pakiliai kalba apie tokių pažangių technologijų kaip DI ar robotika bumą, reali tų sektorių nauda ūkiui apgailėtinai maža. Mokslininkai ir žurnalistai gali gyventi savotišką dvejopą gyvenimą, rengdami ir viešas ataskaitas, ir skirtas tik pareigūnų akims. Antai gali atrodyti, kad koks reporteris iš valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ nekepa nieko daugiau tik pataikaujamas nesąmones, bet užkulisiuose gali rašyti negailestingus straipsnius apie teršiančias įmones ar korumpuotus pareigūnus. Vienas tokių autorių pasakojo, kad leidimas rašyti vidines ataskaitas – privilegija, ir pabrėžė, kad dėl tokios galimybės intensyviai konkuruojama.
Neicanams labai svarbios idėjų kalvės. Nors nepriklausomos idėjų kalvės prie Xi Jinpingo buvo priverstos užsidaryti, valstybei prijaučiančiųjų padaugėjo. Paskutinės žymios laisvosios rinkos idėjų kalvės Kinijoje „Unirule“ durys 2019 m. buvo tiesiogine prasme užvirintos ir keli tyrėjai buvo trumpam įstrigę viduje. Bet miestų ir provincijų vyriausybės, ministerijos ir net kai kurios valstybės įmonės įsteigė šimtus „idėjų kalvių su kiniškais bruožais“. 2018–2020 m. tokių organizacijų skaičius išaugo beveik trigubai, nuo 507 iki 1413. (Mada kažkiek slūgsta ir pernai metų pabaigoje veikė tik 1096.) Diduma jų atliekamų tyrimų skirta naudoti tik viduje. Jų ruošiama medžiaga pareigūnams gali padėti neblogai suprasti vietinius tokių problemų kaip nekilnojamojo turto sektoriaus griūtis matmenis, pasakojo vienas tyrėjas. Kitas patvirtino galįs atvirai rašyti apie administracines problemas, pavyzdžiui, kad sunku įgyvendinti vyriausybės įsakus, kurie prieštarauja vienas kitam.
Dalis ekspertų spėja, kad dėl Kinijos skaitmeninės ekonomikos masto politikos formuotojai gali realiuoju laiku pasiekti aibes kokybiškų duomenų apie įmones ir vartotojus. Valstybė kuria biržas, kur galima pirkti ir parduoti įmonių renkamus duomenis apie operacijas. Bet tos platformos dar nebaigtos kurti. Analogiškai Kinijos saugumo tarnybos vykdo masinį sekimą nacionaliniu mastu, kurio pati esmė stebėti žmonių ir prekių judėjimą ir eilinių gyventojų reiškiamas nuomones. Bet nėra įrodymų, kad pareigūnai naudotųsi tokia informacija siekdami geriau suprasti ūkį.
Tamsa – klaidų draugas
Didžiausias klausimas, kiek tos informacijos prasiskverbia iki aukščiausių Komunistų partijos sluoksnių? Sunku pasakyti. Autoriai dažnai giriasi rengiamų neican ataskaitų įtaka, teigė Huang Yanzhongas, bet nėra patikimų duomenų, kas daro poveikį viešajai politikai. Vienas tyrėjas pasakojo, kad jį informuoja aukštam pareigūnui parašius pastabą ant jo parengtos ataskaitos, bet pastabos turinio nenurodo. Tos aibės idėjų kalvių turbūt pateikia gausybę rekomendacijų įvairiems valdžios padaliniams. Bet Šanchajuje dirbantis investuotojas Bobas Chenas neseniai vietos tinklalaidėje „Baiguan“ teigė, kad dėl centralizuotai partijos viršūnėje sutelktos galios gavėjai nebeturi įgaliojimų imti ir įgyvendinti reformas, už kurias gali būti pasisakoma ataskaitose.
Negana to, atrodo natūralu, kad neican ataskaitose būtų linkstama meilikauti valdžiai. Vienas valstybinis tyrėjas pastebi, kad, kuo labiau teigiama jo analizė, tuo geriau ji priimama. Iš to atsiranda akivaizdi paskata piešti padėtį optimistinėje šviesoje. Atrodo, kad tai veikia ir iš kitos pusės: tas pats tyrėjas, sakęs, kad laisvai gali aptarti administracines problemas, kartu įspėja, kad niekada tiesiogiai nekritikuoja viršūnių išleistų politikos įsakų.
Niekas iš nepriklausančiųjų aukščiausiems valdžios sluoksniams tiksliai nesupranta, ką skaito Xi Jinpingas ir ką daro su informacija. Kinijos ekonomikos politikos formavimas visada buvo ne visai permatomas, bet tai turėjo mažiau reikšmės, kai vyravo geras augimas, o politikos formuotojai atrodė pragmatiški. Augimui menkstant ir didėjat biurokratų ideologiškumui, geros informacijos apie ūkį trūkumas kelia daugiau nerimo. Galiausiai Kinijos vadovams tai gali virsti ne mažiau rimta problema nei suglumusiems pašaliečiams.
