Jo pergalė kėsinasi į senas tiesas apie JAV ir į šios šalies vaidmenį pasaulyje. Kas užims jų vietą?
Sakoma, kad istorija baigėsi 1989 m. lapkričio 9 d., kai griuvo Berlyno siena. Baigėsi komunizmo ir kapitalizmo kova. Po kolosalių ideologinių grumtynių, trukusių ne vieną dešimtmetį nuo Antrojo pasaulinio karo, įsiviešpatavo atvirosios rinkos ir liberalioji Vakarų demokratija. Auštant 2016 m. lapkričio 9 d. rytui, kai rinkikų kolegijoje peržengęs 270 balsų slenkstį Donaldas Trumpas tapo išrinktuoju JAV prezidentu, iliuzija pažiro šukėmis. Istorija triukšmingai grįžo.
Pati D. Trumpo pergalė ir tai, kaip ją pavyko pasiekti, yra smūgis ir JAV politikos pagrindą sudarančioms normoms, ir JAV kaip galingiausios pasaulio valstybės vaidmeniui. Pačiose Jungtinėse Valstijose iš pažiūros diletantiška ir chaotiška kampanija pažemino ištisą tenykščių konsultantų, žinovų ir apklausininkų sektorių. Jei prezidentas D. Trumpas, kaip grasino, iš tiesų imsis testuoti politinį gyvenimą reguliuojančias institucijas, niekas negali būti tikras, kaip jos atsilaikys. Užsienio reikalų srityje jis nusitaikė į visų pokario prezidentų puoselėtą įsitikinimą, kad vykdydama dažnai sunkią užduotį būti pasauline hegemone šalis gauna naudos. Jei D. Trumpas atsitrauks nuo pasaulio reikalų, kas žino, kas įsibraus pro atsivėrusią spragą?
Jausmas, kad byra senos tiesos, supurtė JAV sąjungininkes. Rinkas truktelėjo baimė, kad globalizacija nusigalavo. Nors britai po „Brexit“ žino, kaip tai atrodo, šių rinkimų padariniai užgoš Jungtinės Karalystės referendumą. D. Trumpo pergalė sugriovė konsensusą. Kyla klausimas, kas bus vietoj jo.
