Scanpix, ShutterstockNorint mesti JAV iššūkį dėl pasaulio lyderės pozicijos, jai reikės kaimynių palaikymo.
Tik Rusija turi tiek kaimynių kiek Kinija, kurios sausumos sienos ribojasi su 14 valstybių. Kinijos kaimynija ne tik gausi, bet ir audringa. Tarp kaimynių – atskalūnė Šiaurės Korėja ir tokios karo draskomos šalys kaip Mianmaras. Su vienomis, pavyzdžiui, Indija, dar likę įsisenėjusių teritorinių ginčų, su kitomis, kaip antai Japonija, yra nesuderinamų pretenzijų į jūrų teritorijas. Taip pat yra Taivanas, kurį Kinija nuolat grasina užpulti. Su tokia grupe nelengva sutarti bet kokiomis aplinkybėmis, bet dėl ydingos Kinijos diplomatijos užduotis dar sunkesnė.
Daug amžių Kinijos valdovai matė pasaulį kaip koncentrinius skritulius, kurių centras – Drakono sostas. Vidiniai sudarė tiesiogiai imperatoriaus valdomą teritoriją. Tolesni apėmė tokias gretimas karalystes kaip Japoniją, Korėją ir Vietnamą, kurios pripažino aukščiausią imperatoriaus valdžią mokėdamos duoklę. O tolimiausieji – svetimšalius, kurių prekyba su Kinija dažnai taip pat laikyta duokle.
Šių dienų Kinijos valdovas Xi Jinpingas tokiai pasaulėžiūrai suteikia XXI a. atspalvį. Tėvynėje jis pasirūpino tapti Komunistų partijos „šerdimi“ ir sutriuškino pasipriešinimą ypač pasienio teritorijose, o pasaulyje pasistengė, kad Pekinas ryžtingiau reikštų valią ir galią. Bet Xi Jinpingo pastangos stipriau prie Kinijos pririšti kaimynes, – „sušildyti žmonių širdis ir padidinti mūsų giminystę, charizmą ir įtaką“, kaip jis 2013 m. įsakė pareigūnams, – nevyko pagal sumanymą.
