ScanpixPolitikams vis didesnį prioritetą teikiant nelygybės klausimui, dalis ekonomistų jos rodiklius pradeda vertinti nauju kampu
Iki 2011 m. įvykių, kai tūkstančiai protestuotojų Niujorke susirinko į Zukočio parką, buvo praėjęs daugiau kaip dešimtmetis, kai mažai žinomas prancūzų mokslininkas sėdo rašyti apie pajamų nelygybę nauju būdu. „Pagrindinis tyrimo objektas – palyginti, kaip keitėsi 10 proc., 1 proc., 0,5 proc. ir t. t. turtingiausiųjų pajamos“, – viename 1998 m. darbe teigė Thomas Piketty. Kartu su Emmanueliu Saezu, ilgalaikiu mokslinių darbų partneriu, Th. Piketty pirmą kartą nusprendė remtis ne apklausų, o mokesčių duomenimis, todėl geriau užfiksavo turtingiausių asmenų pajamas. Ekonomistas parodė, kad „1 proc. kaip banditai džiaugėsi gyvenimu nuskriausdami likusius 99 proc.“ Iš jo tyrimų formuluotes pasiskolino ir „Okupuok Volstritą“ judėjimas.
Po to pasipylė turtingajame pasaulyje išaugusios nelygybės priežasčių ir padarinių tyrimai. 2013 m. išleistoje itin populiarioje knygoje „Capital in the Twenty-First Century“ („Kapitalas XXI amžiuje“) Th. Piketty teigė, kad kapitalizme didėjanti nelygybė – normalu.
Th. Piketty atlikti ir kiti panašūs tyrimai įsiliejo į JAV ir beveik visų Vakarų šalių politinį diskursą. Elizabeth Warren ir Bernie Sandersas, du pagrindiniai varžovai dėl demokratų nominacijos
