Po perversmo šalis paniro į smurtą. Nei kariuomenė, nei pasipriešinimas nešvęs pergalės.
Paralelinėje visatoje Aung San Suu Kyi jau eitų antrą kadenciją Mianmaro valstybės patarėjo (faktinio šalies vadovo) poste, rūpintųsi gyventojų skiepijimu nuo COVID-19 ir bandytų nutraukti daugybę maištų, purtančių šalį. O realiai 2022 m. ji praleis namų arešte, sulaikyta už tariamus nusikaltimus, sufabrikuotus 2021-ųjų vasarį valdžią užgrobusios chuntos.
Aukštas generolas Min Aung Hlaingas, galimas perversmo autorius, pradės turą prieš rinkimus, kuriuos sušaukė 2023 m. Turas bus trumpas. Generolas per daug nenutols nuo Neipido, milžiniško bunkerio, kuris apsimeta sostine bijodamas, kad bus užpultas. Perversmo sukelta suirutė apims didžiąją šalies dalį. Pikti partizanais tapę protestuotojai dės bombas ir žudys karius bei chuntos pareigūnus. Įsidrąsinę sukarinti etninių mažumų būriai, jau seniai kovojantys už nepriklausomybę, naudosis pranašumu prieš ribotas ginkluotųjų pajėgų galimybes. Kai kurie koordinuos kariuomenės puolimus su šimtais po perversmo atsiradusių sukarintų būrių. Šalis panirs į pilietinį karą.
Generolas Min Aung Hlaingas savo legitimumą iš dalies grindžia tuo, kad rūpinasi ekonomika. Bet kalbas jam rašantys žmonės ekonominiuose duomenyse neras daug naudingos medžiagos. Vadinamosios laikinosios vyriausybės kabinete dirba ne kvalifikuoti technokratai, o vyrai su auliniais. Jie bandys papildyti ištuštėjusį valstybės iždą prekiaudami Mianmaro mediena, nefritu ir retaisiais metalais, bet nepamirš prisikimšti ir savo kišenių. Režimas dalys sutartis ginkluotųjų pajėgų valdomoms įmonėms ir nelabai stengsis sulaikyti bėgančius investuotojus. Realusis BVP ikipandeminio lygio nepasieks iki 2026 m. Kijato kursas dolerio atžvilgiu toliau kris, o kainos augs. Daug birmiečių bus skurdesni ir alkanesni.
