Rusijos kariai negarantuoja stabilumo
Revoliucija, jei tai – tikrai revoliucija, buvo trumpa ir kruvina. Žuvo mažiausiai 164 civiliai, tarp jų vaikų, ir 16 policininkų. Taikūs protestai prieš brangstančius degalus sausio pradžioje prasidėjo Žanaozene, slogiame naftingų Kazachstano vakarų mieste.
Po kelių dienų protestai išplito į gretimus miestus. Vėliau, nuskriejusi per milžinišką stepę į rytus, kibirkštis pasiekė komercinį Kazachstano centrą Almatą ir net griežtai saugomą sostinę Nursultaną. Per tą laiką skundai dėl pragyvenimo kainos virto politinių permainų reikalavimais. O tada staiga prasiveržė smurtas: buvo nuversta sostinei vardą davusio tautos tėvo Nursultano Nazarbajevo, kuriam 81-i, statula, padegta Almatos rotušė (nuotraukoje), minia užgrobė oro uostą.
Žuvus keliems saugumo pareigūnams ir aiškiai susvyravus jo paties kaip N. Nazarbajevo parinkto įpėdinio pozicijai, prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas perėjo į puolimą: paskelbė nepaprastąją padėtį ir „antiteroristinę“ operaciją prieš nuversti valstybę siekiančius „banditus“, įsakė saugumo pajėgoms šaudyti į ramybės drumstėjus, o svarbiausia – kreipėsi pagalbos į Rusijos vadovaujamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), šešias posovietines šalis vienijantį karinį aljansą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negaišdamas oru pasiuntė desantininkų ir šarvuočių kritiniams objektams saugoti.
