Bendra interneto platformų nuosavybė ir kontrolė yra žingsnis į priekį, kaip teigia „Variant Fund“ viena įkūrėjų ir „Atelier Ventures“ įkūrėja Li Jin.
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame „Facebook“ priklauso ir yra valdomas savo vartotojų, o jie balsuoja dėl turinio administravimo ir duomenų rinkimo politikos. Šie vartotojai, kurių nuotraukos, filmuoti vaizdai ir kiti įrašai neša vertę „Facebook“, bendrai valdo platformą, o dėl jos populiarumo ankstyvųjų jos naudotojų turimos nuosavybės dalies vertė yra smarkiai išaugusi. Pagrindinė komanda kasdieną dirba plėtodama platformą, bet dėl produkto strategijos ir išteklių panaudojimo sprendžia visi. Tokia ateitis radikaliai skiriasi nuo dabartinio skaitmeninio pasaulio. Bet ji yra kur kas arčiau, nei atrodo.
Per pastarąjį dešimtmetį tokios didelės interneto platformos kaip „Facebook“, „Snap“, „TikTok“ ir „YouTube“ pasiekė milijardinius įverčius. Tai nebūtų įvykę be jų vartotojų kuriamo turinio. Vadinamoji kūrėjų ekonomika, t. y. platformos ir įrankiai, kurie leidžia kūrybiškoms asmenybėms dalytis turiniu, auginti savo auditoriją ir įvairiais būdais uždirbti pinigų, dabar vertinama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių. Pasaulyje priskaičiuojama apie 50 mln. kūrėjų, o tarp 7–11 metų britų vaikų tai ketvirta pagal populiarumą būsimos karjeros kryptis. Per „YouTube“ transliuojamas vaikų kanalas „Ryan’s World“, kuriame rodomas žaislų išpakavimo procesas, turi daugiau kaip 30 mln. prenumeratorių, o populiariausias įrašas jame peržiūrėtas per 2 mlrd. kartų. CNN geriausiu laiku pritraukia mažesnę nei 1 mln. žiūrovų auditoriją.
Tačiau kūrėjų ekonomikoje ima ryškėti įtrūkiai, kuriuos lemia didžiulis turinio platformų ir jas naudojančių kūrėjų disbalansas. Saujelė socialinių medijų galiūnų atlieka vartų sargo funkciją rasdami ir pritraukdami auditoriją. Kūrėjai turi pasikliauti neprognozuojamais algoritmais, kad išliktų dėmesio centre. Nepaisant tiesioginio indėlio į platformų vertę dalijantis vartotojams patraukliu turiniu, kūrėjai primena žemesnės klasės darbininkus, kurie neturi samdomiems darbuotojams suteikiamų naudų ir garantijų ar galimybės gauti akcijų bei naudos iš platformų sėkmės. Vadinu šį santykį „pareigomis be teisių“ arba „XXI a. baudžiava“.
