ShutterstockVienur augančios hipotekos paskolų įmokos kirs skaudžiau nei kitur
Krinta vertybinių popierių kaina, įsibėgėjo pragyvenimo išlaidų krizė, kabo pasaulinės recesijos šmėkla. Bet to neįtartum pažvelgęs į turtingo pasaulio būsto rinkas, daugelyje kurių ir toliau viršijami rekordai. JAV ir Jungtinėje Karalystėje būstas dar niekada nebuvo taip graibstomas. Kanadoje būsto kainos nuo pandemijos pradžios išaugo 26 proc. Naujojoje Zelandijoje už vidutinį būstą gali tekti pakloti per 1 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (600 tūkst. eurų) – kainos nuo 2019 m. paaugo beveik 46 proc.
Daugiau kaip dešimtmetį būsto savininkai džiaugėsi nepaprastai mažomis palūkanų normomis. Bet dabar bręsta permainos. Gegužės 5-ąją Anglijos bankas, paskelbęs prognozę, kad vėliau šiais metais infliacija Jungtinėje Karalystėje gali perkopti 10 proc., jau ketvirtą kartą padidino oficialią palūkanų normą – iki 1 proc. Diena anksčiau JAV Federalinė rezervų sistema (FED) prie bazinės palūkanų normos pridėjo pusę procentinio punkto ir užsiminė, kad bus griežtinama daugiau. Investuotojai mano, kad 2023 m. pradžioje FED norma perkops 3 proc., tad bus daugiau kaip trigubai didesnė už dabartinį lygį. Dauguma kitų turtingojo pasaulio centrinių bankų – nuo Kanados iki Australijos – jau pradėjo spausti pinigų politikos stabdžius arba ruošiasi.
Daugelio ekonomistų manymu, 2008-ųjų stiliaus pasaulinis nekilnojamojo turto krachas mažai tikėtinas. Namų ūkių finansinė padėtis nuo finansų krizės sustiprėjo, taikomi griežtesni skolinimo standartai. Dėl būsto pasiūlos trūkumo, kai paklausa aktyvi, didelių grynojo namų ūkių turto lygių ir stiprių darbo rinkų turėtų laikytis ir nekilnojamojo turto kainos. Bet augant pinigų kainai gali pasidaryti sunku tvarkytis su būsto savininkų turima skolos našta, nes išaugs paskolų įmokos, taip pat dalis galimų pirkėjų gali atsisakyti planų pirkti. Jei paklausai tai suduos pakankamai didelį smūgį, kainos gali pradėti kristi.
