Laikas liautis manyti, kad iš visų žmonijos veiklų plačiuosiuose vandenynuose blogiausias yra tradicinis piratavimas. Indijos ir Ramiajame vandenynuose, taip pat kitose jūrose ta ginčytina šlovė tenka visiems, kas užsiima nelegalia žvejyba. Per vadinamąją neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą sugaunama net 20–50 proc. viso pasaulio laimikio (ši dalis, ko gero, didžiausia kadaise turtinguose Indijos ir Ramiajame vandenynuose).
NNN žvejyba, kai organizatorius neturi licencijos, žvejojamos saugomos rūšys arba naudojami per smulkūs tinklai, yra pagrindinė priežastis, kodėl mažėja žuvų ištekliai: tvariai sugaunama vos penktadalis komercinių rūšių žuvų. Dėl to jos sparčiai nyksta, jūrinės valstybės praranda daugiau kaip 20 mlrd. JAV dolerių per metus ir kyla grėsmė smulkiems žvejams pragyventi.
Dar blogiau tai, kad NNN žvejybos organizatoriai linkę įsivelti ir į kitus nusikaltimus nuo pelekų pašalinimo rykliams iki narkotikų kontrabandos. Dešimtys tūkstančių Pietryčių Azijos ir Afrikos įgulų pluša atidirbinėdamos skolas taivaniečiams, kinams ir kitiems nesąžiningiems didelių laivynų valdytojams. Ramiajame vandenyne nuolat pasitaiko atvejų, kai laivuose nužudomi laimikį prižiūrintys žvejybos plotų stebėtojai. Organizuoto nusikalstamumo čiuptuvai smarkiai apraizgę žvejybos pramonę. NNN žvejybos organizatoriai tapo naujaisiais piratais.
Laimė, 2022 m. įvyks tam tikras posūkis. Prieš pat naujųjų metų pradžią. Pasaulio prekybos organizacijoje (PSO) pagaliau bus pasiektas susitarimas, priversiantis šalis nutraukti žalingas subsidijas žuvininkystės sektoriams. Per 20 derybų metų šio tikslo vis nepavykdavo įgyvendinti. Tačiau, kaip sako Čilės atstovas PSO ir derybų kontrolierius Santiago Willsas, priešingu atveju dar po 20 metų nebeliks žuvų, dėl kurių reikėtų ginčytis.
