ScanpixArgentinos prezidentas aiškina, kaip jis pakeitė senąją ekonomikos tvarką
Kartais glaudesnė pažintis veda prie simpatijos. Tačiau Argentinos prezidentui J. Milei taip nenutiko. Jis jau metus vadovauja Argentinos valstybei, bet toliau jaučia jai begalinę panieką, kaip pats prisipažino 2024 m. lapkričio 25 d. duodamas interviu žurnalui „The Economist“. Sėdėdamas ir kalbėdamas savo kabinete, raudonais kilimais išklotoje ir marmurinėmis statulomis apstatytoje istorinėje valdžios būstinėje „Casa Rosada“, J. Milei išties atrodė prezidentiškai. Bet aiškindamas savo radikalaus eksperimento filosofiją skambėjo kaip, jo paties žodžiais, šnipas, griaunantis valstybę iš vidaus. Jo teigimu, bet kokie laisvo verslo suvaržymai stumia visuomenę socializmo link. Net neoklasikinė ekonomika, kuria šiandien grindžiama dauguma ekonomikos politikos sprendimų, „galiausiai ima linkti prie socializmo“. J. Milei pamoka aiški: „Visomis išgalėmis stengsiuosi mažinti valstybės kišimąsi.“
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Iš šio ryžto gimė reformos, kuriomis siekiama ištraukti Argentiną iš dešimtmečius trunkančio žeminančio nuosmukio, kurį sukėlė nežabota infliacija, absurdiškos lengvatos ir gausybė reguliavimų. Rezultatai buvo geresni, nei tikėjosi dauguma: infliacija gerokai sumenko, o realiosios valstybės išlaidos sumažėjo beveik 30 proc. Niekas negarantuoja, kad šie laimėjimai ilgalaikiai: naujausiųjų laikų Argentinos istorijoje apstu nepavykusių ekonominių reformų. Tačiau savo įsitikinimų tvirtai besilaikantis ir į laisvosios rinkos teoriją įsigilinęs J. Milei turi daugiau šansų nei jo pirmtakai.
