Spinduliniai ginklai jau tapo realybe
Angliją užpuolę marsiečiai iš H. G. Wellso romano „Pasaulių karas“, išleisto 1898 m., įkyrius žmones degino ir miestus griovė šiluminiais spinduliais, viską paverčiančiais „smilkstančiu šiurpių liepsnų šokiu“. Nuo to meto spinduliniai ginklai neretai sutinkami mokslinėje fantastikoje.
Nors karinis sektorius stengėsi, realybė toli atsiliko nuo fantastikos. 1934 m. Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų ministerija pasiūlė tūkstantį svarų sterlingų tam, kam bet kokiais spinduliais pavyks užmušti avį už 180 metrų. Deja, nepasisekė niekam. Po dešimties metų mikrobangas generuojantis japonų įrenginys pagaliau nugalabijo triušį už 30 metrų. Bet tam prireikė dešimt minučių. Net 1960 m. išradus lazerius, kryptingosios energijos ginklų (kaip specialiu terminu vadinamas spindulinis ginklas) era neatėjo. Ronaldo Reagano „Žvaigždžių karais“ pramintą bandymą XX a. 9-ajame dešimtmetyje iš lazerių sukurti ginklus ištiko fantastiška nesėkmė.
Šįkart viskas kitaip, teigia Kelly Hammettas, prieš 27 metus atėjęs į JAV karinių oro pajėgų tyrimų laboratoriją, o dabar vadovaujantis laboratorijos Kryptingosios energijos direktoratui. „Kiek dirbu, – pasakojo K. Hammettas, – visą laiką dirbame su kryptingąja energija. Pagaliau pasiekėme tašką, kai turėsime sistemas, kurios padarys realesnį skirtumą mūšio lauke.“
