1853 m. britų pagamintas garvežys su 14 nedidelių vagonų išvyko iš laikinos stoties, pastatytos netoli Bombėjaus pusiasalio galo vakarinėje Indijos pakrantėje, ir nupukšėjo 34 kilometrus į šiaurę iki susikirtimo su žemynine dalimi ties Tane. Jaučių traukiamu vežimu tokia kelionė galėjo trukti kelias dienas. Vos po keleto metų naujuoju geležinkeliu jau riedės medvilnė ir skatins augti dinamišką tekstilės sektorių. Bet nepaisant naudos, kuri netrukus turėjo atrodyti akivaizdi, tiesiant pirmąją liniją kilo tokių žiaurių iššūkių, kad nuostabu, jog ta linija apskritai buvo nutiesta. Net 10 tūkst. nepatyrusių darbininkų vargo su novatoriškomis metodikomis svilinant baisiam karščiui ir semiant musonų potvyniams, kad paklotų stabilų pagrindą nuodingų gyvačių knibždančiose pelkėse.
Tokia buvo pradžia, o per ateinančius dešimtmečius iš to susiformavo nacionalinė geležinkelių sistema. Per 2022 m. geležinkeliai pasieks bene atokiausius Indijos kampelius, sujungus beveik visas valstijas. Bus užbaigtos Manipuro sostinės Impalo ir Mizoramo sostinės Aizaulo stotys; abu šie miestai yra Indijos šiaurės rytuose, tarp Bangladešo ir Mianmaro. 2022-ųjų gruodį pradės veikti aukščiausias pasaulyje geležinkelio tiltas, iškilęs 360 metrų virš Čenabo upės, ir leis pirmą kartą geležinkeliu pasiekti Kašmyro slėnį.
Taigi traukiniai iš Kanjakumari stoties, pasiekiamos pėsčiomis iš paplūdimio pietiniame Indijos gale, galės pasiekti šiauriausią šalies pakraštį. Baigus seriją dabartinių projektų, prie geležinkelio liks neprijungtos tik dvi iš 28 Indijos valstijų: mažytis Sikimas (iš dalies dėl ypač sudėtingo reljefo) ir mažytė Megalaja (iš dalies dėl išliekančio politinio pasipriešinimo).
Indijos geležinkelių sistema niekada neaugo labai sklandžiai. Reikalas įsibėgėjo pirmoje XX a. pusėje, kai bėgių ilgis išaugo keturgubai ir pasiekė apie 59 tūkst. kilometrų. Šaliai gavus nepriklausomybę, tempas sumažėjo ir dabar bendras ilgis yra priartėjęs prie 100 tūkst. kilometrų. Jungtims trukdė valstijų autonomija – buvo tiesiami nesuderinamo pločio bėgiai, kuriems buvo bendra tik pasenusi garo jėga. Standartizavus bėgių plotį, naudojimas masiškai išaugo. Per metus parduodamų bilietų skaičius pašoko nuo 1,3 mlrd. 1950 m. iki 8,4 mlrd. 2018 m., o pervežami kroviniai tonomis nuo 73 mln. iki 1,2 mlrd.
