2022 m. Lotynų Amerikos gyventojams labiausiai rūpės, ar traukiantis pandemijai bus grįžta prie „seno gero“, t. y. ekonominės stagnacijos, socialinio nepasitenkinimo ir diskredituojamos demokratinės politikos. Paaštrintos pandemijos, 2021 m. šios blogybės keliose šalyse įsiutino visuomenę. Padėtį iš dalies sušvelnino skubi pagalba ir fiskalinės bei piniginės skatinimo priemonės. Todėl 2021 m. regionas atgavo didumą 2020 m. prarastos ekonominės apimties. 2022 m. atsigaunama bus lėčiau: augant infliacijai centriniai bankai imasi didinti palūkanų normas, o dauguma vyriausybių jau išnaudojo ribotus biudžeto pajėgumus. Todėl 2022 m. Lotynų Amerikos ūkiui pasiseks, jei bendrai paaugs daugiau kaip 3 proc.
Pastaruoju metu Lotynų Amerikoje paprastai renkama bet kas, tik ne valdantieji. Atrodo, kad Brazilija pratęs tokią tradiciją. Klausimas, ar įsiūtis pradės užleisti vietą pragmatiškesniam požiūriui, daugiau dėmesio skiriant ekonominio augimo ir socialinės apsaugos pagrindams. 2022 m. tai bus rimtai patikrinta Čilėje ir Kolumbijoje.
Čilės laukia sudėtingi metai. Prezidento rinkimus 2021 m. pabaigoje gali laimėti bet kas. Labiausiai tikėtina, kad antrame ture susitiks kairysis Gabrielis Boricas ir dešinysis José Antonio Kastas. Iš pradžių naujasis prezidentas ir Kongresas dirbs greta konstitucijos rengėjų grupės, kuri turi parengti naują konstituciją, kaip sutarė politikai, kai 2019 m. pabaigoje įvykęs socialinis sprogimas privertė suabejoti ikitoline sėkminga laisvosios rinkos ekonomika. Kairieji netikėtai gerai pasirodė 155 grupės narių rinkimuose. Iki liepos grupė turi suderinti naują konstitucijos projektą, kuris bus tvirtinamas referendume. Tikrai atsiras įgaliojimas teikti daugiau valstybinės sveikatos priežiūros ir pensijų, o tai gali tapti naujos socialinės sutarties, kurios trokšta daug Lotynų Amerikos gyventojų, šablonu. Naujojoje chartijoje taip pat gali būti ryžtingiau pasukta į kairę, apribojus kasybą ir įtraukus daug kainuojantį socialinių teisių sąrašą. Bet gali būti, kad plačiai rengėjų grupei pavyks paruošti tekstą, kuriame teisės bus derinamos su fiskaline atsakomybe.
Pastaruoju metu Lotynų Amerikos rinkimuose politiniam centrui kenkė susipriešinimas. Gegužės rinkimai Kolumbijoje gali padėti jam atsigauti, jei centrui pavyks susivienijus iškelti tik vieną kandidatą. Rimtų varžovų du: buvęs Medelino meras Sergio Fajardo, pradėjęs miesto atnaujinimą, kuriam 2018 m. prezidento rinkimuose nedaug pritrūko iki antro turo, ir ekonomistas, sėkmingas rašytojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, vėžį išgyvenęs Alejandro Gaviria, turintis patrauklią istoriją. Pirminių rinkimų, kurie planuojami kovą, laimėtojas stos prieš leftistą populistą Gustavo Petro. Įdomu, kad jis būtų pirmuoju kairiuoju Kolumbijos prezidentu. Dešinei po nuviliančio Iváno Duque prezidentavimo gali sektis prastai.
