Pasaulis žengia į 2023-iuosius bado krizės gniaužtuose. Pasaulinė maisto programa, Jungtinių Tautų tarnyba, koordinuojanti pagalbos maistu platinimą, skaičiuoja, kad žmonių, kenčiančių nuo ūmaus maisto trūkumo, padaugėjo nuo 282 mln. 2021 m. pabaigoje iki rekordinių 345 mln. 2022-aisiais. Net 50 mln. žmonių 2023-iuosius pradės ant bado slenksčio. Vyriausybėms vis dar bandant atsigauti po COVID-19 pandemijos ir kovojant su lėtėjančiu ekonomikos augimu, daugelis šių žmonių artimiausiais mėnesiais gali pristigti maisto.
Iki šiol daugiausia problemų kėlė ne prieinamumas, o sparčiai kylančios kainos. Rusija ir Ukraina buvo tarp penkių didžiausių miežių, kukurūzų ir saulėgrąžų produktų eksportuotojų pasaulyje. Todėl tarp šių šalių prasidėjus karui daugelio pagrindinių maisto produktų tiekimas gerokai sutriko. Labiausiai nukentėjo skurdžiausios pasaulio valstybės. Pavyzdžiui, Sudanas, Tanzanija ir Uganda daugiau kaip 40 proc. kviečių importuodavo iš Rusijos ir Ukrainos. Tačiau konflikto poveikis juntamas visur. Pasaulinės maisto kainos šoktelėjo, nes kitos šalys, įskaitant Argentiną ir Indiją, sureagavo prekybos apribojimais. Visame pasaulyje nukentėjo skubios pagalbos tiekimas, nes Pasaulinė maisto programa pusę savo platinamų kviečių pirkdavo iš Ukrainos.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną
Karas nesibaigia, krovinių gabenimas iš Ukrainos buvo atnaujintas, bet vėliau keliskart vėl bandyta įvesti blokadą. Silpnas ekonomikos augimas mažina paklausą. Kai kuriose srityse infliacija pradeda mažėti. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos maisto kainų indeksas, kuriuo matuojamas maisto prekių tarptautinių kainų mėnesinis pokytis, nuo 2022 m. kovą pasiekto rekordinio lygio po truputį mažėja.
