Sparčiai mažėja aktyvumas namų ūkių apklausose. Pagrindo nerimauti turi ir statistikai, ir ekonomistai, ir politikos formuotojai
Žvarbų sausio vakarą Clare vaikšto po šiaurinį Londoną, apsikrovusi adresais ir žemėlapiais. Ji nori užduoti klausimų respondentams, nes vykdo Jungtinės Karalystės darbo jėgos apklausą, iš kurios gaunama daug svarbių ekonominės statistikos duomenų, įskaitant informaciją apie nedarbo lygį. Clare dirbti vis sunkiau, kaip ir daugeliui kitų turtingojo pasaulio apklausų atlikėjų.
Surinkti apklausų dalyvius niekada nebuvo lengva, ypač Londone. Kartais Clare jaučiasi kaip privatus seklys ‒ jai tenka susidraugauti su sargu, kad įleistų į uždarą rajoną. „Anksčiau būdavo įprasta įsileisti, dabar to nebegali tikėtis“, – pasakojo moteris. Paskambinus į penkerias duris palankiausias iš gautų atsakymų – „dabar netinkamas metas“. Clare deda viltis į sutartą telefono skambutį kitą dieną.
Aktyvumas apklausose mažėja visame turtingajame pasaulyje. Pernai darbo jėgos tyrime dalyvavo tik apie 43 proc. namų ūkių iš tų, į kuriuos kreipėsi britų vyriausybė, palyginti su 70 proc. 2001 m. (žr. grafiką). Namų ūkių, sutinkančių atsakyti į JAV einamosios gyventojų apklausos klausimus, dalis per tą patį laiką sumažėjo nuo 94 iki 85 proc. Kitose Europos šalyse ir Kanadoje tendencijos panašios.
