UnsplashDidžiausiems Afrikos ūkiams bus sunku, o mažesni kaimynai veršis į priekį
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad 2022 m. Užsachario Afrikai pagaliau žada gerų žinių. Skirtingai nei didumoje pasaulio, ekonomikos augimas turėtų įsibėgėti. Iš dalies tai siejasi su slogiais 2021 m. regione. Kol dauguma kitų pasaulio kraštų padedant skiepams džiaugėsi atsigavimu po COVID-19, iki spalio visiškai paskiepytų afrikiečių buvo mažiau kaip 5 proc. Taigi daugumoje kitų regionų tempas 2022 m. natūraliai mažės, o Afrikoje netrūksta erdvės pasitempti.
Vis dėlto Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bendrai Užsachario regionui 2022 m. prognozuoja tik 0,1 procentiniu punktu didesnį augimą, kuris sieks 3,8 proc. Už to slypi dideli skirtumai. PAR, Nigerija ir Angola, kurioms kartu tenka pusė Užsachario Afrikos BVP, jau prieš COVID-19 turėjo rimtų bėdų. Tie ūkiai ir 2022 m. liks vangūs. O atkus tokios palyginti mažos šalys kaip Ruanda ir Seišeliai, kurių augimo tempas gerokai viršys regionui bendrai prognozuojamus 3,8 proc., taip pat tokie vidutiniai ūkiai kaip Dramblio Kaulo Krantas ir Gana.
Kur didžiųjų Užsachario Afrikos ūkių bėda? Nigerijoje beveik viskas, kaip skundžiasi pikti vietiniai. Didžiausią regiono ūkį purto rimta saugumo krizė. „Boko Haram“ ir kitos džihadistų grupės terorizuoja šiaurės rytus. Šiaurės vakaruose gaujos ginkluotų banditų grobia žmones ir reketuoja žemdirbius neleisdamos patekti į laukus. Bandydama bombarduoti banditų slėptuves vyriausybė beveik visur šiaurės vakaruose uždarė mokyklas ir prekyvietes, net blokuoja telekomunikacijų tinklus. O pietryčiuose separatistai dažnai reikalauja, kad žmonės liktų namie protestuodami prieš federalinę vyriausybę. Tai trukdo žemdirbiams, prekiautojams ir visiems kitiems, kas bando dirbti.
