Ar ji verta maišo pinigų?
Į pelningiausios pasaulio įmonės būstinę pateksi tik peržengęs akylai saugomą perimetrą, pavažiavęs keliu, kirtęs dar vienus saugomus vartus, o tada ištrūkęs iš spiginančios saulės atsidursi vėsiame pastate, kuriame išrikiuotos eilės dėžių su uolienomis – iš kelių kilometrų gylio paimtais anhidrito, skalūnų, dolomito ir karbonatinių uolienų pavyzdžiais. Karbonatinė uoliena neatrodo ypatinga – tamsi, korėta. Bet ji buvo prisagstyta mažyčių jūrų gyvūnų ir augalų, vešėjusių tose vietose prieš daugiau kaip 100 mln. metų, kai Arabijos pusiasalio dar nebuvo, liekanų, todėl nuo uolienos dvelkia pažįstamas naftos aromatas. „Kvepia pinigais“, – ištarė vienas vadovų. Tiksliau, 111 mlrd. JAV dolerių.
Tiek grynųjų pajamų pernai gavo nacionalinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“, t. y. beveik dvigubai daugiau nei pelningiausia pasaulyje atviroji bendrovė „Apple“ ir daugiau, nei kartu uždirbo penkios didžiausios tarptautinės naftos bendrovės: „ExxonMobil“, „Royal Dutch Shell“, BP, „Chevron“ ir „Total“. Daug dešimtmečių milžiniškų Saudo Arabijos atsargų turtai priklausė išimtinai šaliai. Karalystės sosto įpėdinis Muhammadas bin Salmanas nori tai pakeisti.
2016 m. princas Muhammadas ketina dalį „Aramco“ akcijų paleisti į biržą, kad būtų pinigų karalystės ūkiui diversifikuoti. Planai smarkiai vėluoja, bet atrodo, kad virs realybe. Rugsėjį vyriausybė „Aramco“ valdybos pirmininku paskyrė karalystės valstybinio investicinio fondo vadovą Yasirą al Rumayyaną, kuriam duota atitinkama užduotis. Prie to karštligiškai dirbo 11 bankų ir finansų konsultantų. Jei viskas vyks pagal tvarkaraštį, lapkričio pradžioje karalystė paskelbs, kad Saudo Arabijos vertybinių popierių biržoje „Tadawul“ numato išplatinti 2–3 proc. „Aramco“ akcijų. Tai turbūt būtų didžiausias pirminis viešasis siūlymas (PVS) istorijoje, galintis pritraukti ne mažiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių ir užgožti „Alibabos“ surinktus 25 mlrd. JAV dolerių po 2014-aisiais paskelbto PVS. 2020 m. vienoje užsienio biržų gali būti išplatinta antra akcijų porcija.