UnsplashAr pasaulio ekonomiką siūbuojančios stagfliacinės jėgos užsitęs? 2021 m. centriniai bankai ir dauguma ekonomistų kartojo, kad infliaciją skatinantys ir augimą stabdantys veiksniai bus laikini. Tiekimo grandinių nepakankamumas išnyks, energijos kainos nusileis į Žemę, o dėl niekam nesuprantamų priežasčių vis dar nedirbantys turtingųjų šalių gyventojai vėl ims plušėti. Ir vis dėlto 2021-iesiems artėjant prie pabaigos, finansų rinkų, visuomenės ir net centrinių bankų viltys ima bliūkšti.
Politikams iškilo opi dilema. Vadovėliuose rašoma, kad sutrikus tiekimui prasidėjusią infliaciją reikia ignoruoti ir leisti problemai išsispręsti pačiai. Kam žaloti ūkius aukštesnėmis palūkanų normomis, kurios neatlaisvins uostų, nesukurs naujos gamtinių dujų pasiūlos ir neužbaigs pandemijos? 2011 m. augant prekių kainoms infliacija Didžiojoje Britanijoje pakilo iki 5,2 proc., bet Anglijos banko palūkanos išliko žemos. Euro zonoje Europos centrinis bankas kilstelėjo palūkanų normas, todėl ekonomika vėl nudardėjo į recesiją, o infliacija nukrito gerokai žemiau pageidaujamo lygio. Kaip ir anuomet, 2022 m. pabrangusios energijos sukelta infliacija, tikėtina, atslūgs. (Infliacija – tai kainų augimo sparta, todėl net jei kainos negrįžta į ankstesnį lygį, pakanka, kad jos neaugtų pernelyg greitai.)
Tačiau dabartinės situacijos negalime prilyginti antrojo dešimtmečio pradžiai. 2021-aisiais pasaulio prekyba susverdėjo ne tik dėl tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė, pavyzdžiui, dėl COVID-19 protrūkių uždarytos Vietnamo gamyklos. Lygiai tuo pat metu išaugo paklausa. Didžiulis fiskalinis ir piniginis stimuliavimas, taip pat bendruomeninės veiklos ribojimai paskatino vartotojus mėgautis prekėmis nuo kompiuterinių žaidimų konsolių iki teniso batelių. 2021 m. vasarą amerikiečiai daiktams išleido 7 proc. daugiau nei iki pandemijos. Kitose šalyse prekių irgi trūksta tik dėl neįprastai išaugusios paklausos. Kad pasaulio ekonomika grįžtų į normalią būseną, vartotojai turi pradėti daugiau pinigų leisti paslaugoms, kaip antai maistui restoranuose ir kelionėms.
Deja, ūkiams taip pat trūksta darbuotojų, kurie aptarnautų paslaugų sektorių. Atlyginimai laisvalaikio ir apgyvendinimo sektoriuose auga kaip ant mielių. Daugelis ekonomistų tikėjosi, kad nutraukus dėl pandemijos mokamas priverstinių atostogų ar nedarbo išmokas darbuotojai grįš. Bet kol kas šie procesai labai lėti. Kad infliacija neužsitęstų, tikriausiai turėtų nustoti kilę atlyginimai ir kainos. Tai galėtų pakeisti nebent sunkiai tikėtinas augantis našumas arba mažesnės pelno maržos, kurios tokiems verslams kaip restoranų jau ir taip yra nedidelės.
