UnsplashJei viskas klostysis pagal planą, 2022 m. Saro krašto žemėje Vokietijoje statybininkai pradės didžiulės baterijų gamyklos įrengimo darbus. Per metus 24 gigavatvalandžių (GWh) baterijų pagaminsianti gamykla bus ne tik viena didžiausių tokio tipo gamyklų Europoje – ji taps kinų baterijų gamintojų pasaulinės įtakos simboliu. Gamyklą statanti bendrovė „SVolt“ sparčiai didina užimamą rinkos dalį už Kinijos ribų. Panašiai kaip ir kelios kitos Kinijos grupės, tokios kaip BYD ir CATL. Tapti pasauliniais pramonės lyderiais yra svarbaus šalies vyriausybės plano dalis.
Prieš kelerius metus atrodė, kad bendrovė „Kinija“ netrukus nuskambės per visą pasaulį. Nuo 2014 m. kinų bendrovės pradėjo supirkti turtą Europoje ir JAV, įskaitant gerai žinomus prekių ženklus ir žymius nekilnojamojo turto objektus. 2016 m. užfiksuotas pikas, kai Kinijos bendrovių užsienio rinkose sudarytų įsigijimų ir susijungimų sandorių vertė pasiekė apie 200 mlrd. JAV dolerių. Toks šėlsmas truko neilgai. Kinų valdžios institucijos susirūpino didžiuliais pinigų srautais, iškeliaujančiais iš Kinijos einamosios sąskaitos, kurie dažnai buvo skirti tokiems trofėjams kaip futbolo komandoms įsigyti. Priežiūros institucijos šalyse, kurios sulaukdavo investicijų, taip pat atidžiau pradėjo vertinti saugumui kylančias rizikas. Kai 2018 m. pradžioje Pekino ir Vašingtono santykiai pašlijo, atitinkamai sumažėjo Kinijos bendrovių galimybės toliau taškytis pinigais. Tarptautinių įsigijimų ir susijungimų sandorių skaičius Kinijoje 2021 m. pasiekė žemiausią skaičių per daugiau nei dešimtmetį.
Stambių sandorių, kuriuos pasirašytų prašmatnūs kinų direktoriai, nebuvimas dažnai vertinamas kaip Kinijos bendrovių atsitraukimas. Tai toli gražu netiesa. Iš tiesų Kinijos įmonių grupės tapo labiau disciplinuotos. Jos nebeperka Italijos futbolo komandų ar Niujorko dangoraižių. Verslas vykdo mažesnius susijungimus ir įsigijimus, kurie neatkreipia dėmesio. Daugelis jų susitelkę į plėtrą užsienio rinkose, o ne į tiesioginius įsigijimus. 2020 m. Kinijos įmonių tiesioginės užsienio investicijos (TUI) siekė 133 mlrd. JAV dolerių, o ši šalis tapo didžiausia investuotoja pasaulyje.
Nors dalį šių investicijų sudarė susijungimų ir įsigijimų sandoriai, daugeliu atvejų tai buvo pelno, uždirbto vykdant veiklą užsienyje, reinvestavimas. Tai ženklas, kad bendrovė „Kinija“ klesti ir organiškai auga kitose šalyse. Kaip devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje Kinijoje kūrėsi užsienio gamyklos, taip dabar išsivysčiusiose rinkose atsiranda aukšto lygio kinų gamybos įmonių. Geriausias pavyzdys yra „SVolt“ baterijų gamykla Vokietijoje. Daugelis šių įmonių taip pat adaptuoja savo verslo modelius bandydamos prisitaikyti prie pasaulio, kuris tapo ne toks palankus kinų investicijoms.
