Tarptautinės finansų sistemos pakeitimas galėtų padėti kovoti su skurdu ir klimato kaita, sako Barbadoso ministrė pirmininkė Mia Mottley.
Besivystančioms rinkoms 2023 m. gresia gilėjanti ekonomikos ir socialinė krizė, kurią galima išspręsti tik bendromis pastangomis tarptautinėje finansinėje arenoje. Bet turime veikti dabar, kitaip pagalba ateis per vėlai milijonams į skurdą nugrimzdusių žmonių, ir būtini veiksmai dėl klimato, visuomenės sveikatos, švietimo ir kitų darnios plėtros tikslų be reikalo vėluos.
Gresiančios krizės ženklai pasirodė antroje 2022 m. pusėje, smarkiai išaugus dolerio vertei, dėl kurios daugeliui vidutinių pajamų šalių skolos tvarkymo išlaidos pakilo iki sunkiai pakeliamo lygio. Krizė kyla iš skirtingo atsako į COVID-19 pandemiją. Įpusėjus 2020 m. ekonominis aktyvumas pasaulyje staiga smuko beveik aštuoniolikai mėnesių. Blogiausiu metu mano šalies BVP sumažėjo 14 proc., o neoficialus nedarbas priartėjo prie 40 proc. 2018 m. sėkmingai restruktūrizavę skolą sugebėjome užsitikrinti laikinų finansų užimtumo ir socialinės paramoms programoms, taip pat mažiau varžyti biudžetą. Didelės skolos varžė daugelį kitų šalių. Net didžiausios besivystančios rinkos, kaip antai Kinija ir Indija, skatinamosioms priemonėms negalėjo skirti daugiau kaip 5,5 proc. BVP. Daugelis skyrė mažiau.
Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2023“ mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Užsisakius darbo dienomis iki 16 val. žurnalą išsiųsime tą pačią dieną, užsakius savaitgalį arba vakare – kitą darbo dieną
