Specializuotų lustų ir infrastruktūros pardavimas tampa trilijono dolerių vertės pramone
San Chozės pakraštyje stovi pilkas stačiakampis pastatas, kuriame eilėmis pristatyta mirksinčių aparatų. Spalvotų laidų raizgalynė jungia aukštos klasės serverius, tinklo įrangą ir duomenų saugyklas. Viršuje dūzgia masyvūs oro kondicionieriai. Triukšmas verčia lankytojus šaukti.
Pastatas priklauso bendrovei „Equinix“, nuomojančiai vietą duomenų centruose. Įranga viduje priklauso jos aptarnaujamoms įmonėms, kurios vis dažniau tą įrangą naudoja DI sistemoms. DI aukso karštinė, paskatinta stulbinamai aukšto tokių generatyvinių modelių kaip hitu tapęs virtualus pašnekovas „ChatGPT“ lygio, žada dosnų pelną tiems, kas įvaldys šios technologijos potencialą. Tačiau, kaip ir pirmosiomis bet kurios aukso karštinės dienomis, jis jau krauna turtus tiems, kas prekiauja reikalingais kirtikliais ir kastuvais.
Gegužės 24 d. „Nvidia“, projektuojanti daugelyje DI serverių naudojamus puslaidininkius, pranoko analitikų prognozuotas trijų mėnesių iki balandžio pajamas bei pelną ir nurodė, kad einamąjį ketvirtį tikisi 11 mlrd. JAV dolerių prekybos apimties; ir vėl pusantro karto daugiau, nei prognozavo Volstritas. Gegužės 29-ąją „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pareiškė, kad pasaulis pasiekė „posūkio į naują kompiuterijos erą tašką“. Kitą dieną įmonės rinkos vertė paskelbus tokias pajamas pašoko 30 proc. ir trumpam pasiekė 1 trln. JAV dolerių.