Kadangi JAV nesiima vedlių vaidmens, Kinija mato progą padidinti savo įtaką
Kinija tai vadina didžiausia skubios pagalbos operacija užsienyje nuo 1949 m., kai valdžią užėmė Komunistų partija. Kone kasdien girdime naujienų, kaip dėkingi gavėjai iš Kinijos sulaukė medicininių priemonių (nuo kaukių iki ventiliacijos aparatų), kaip į užsienį skrenda Kinijos medikų komandos padėti kitoms šalims kovoti su COVID-19. Vos prieš kelias savaites Kinija buvo bene didžiausia naujojo koronaviruso auka, o jos vyriausybei negailėta priekaištų, kad nuslėpė protrūkio pradžią. Dabar Kinija bando piešti naują paveikslą: kad ji – ligos sutramdymo pavyzdys ir pasaulio gelbėtoja.
Valstybinė žiniasklaida puola trimituoti apie net menkiausią paaukotą siuntą. Kovo 21 d. iš Iu Kinijos rytuose į daugiau kaip už 13 tūkst. kilometrų esantį Madridą išvyko krovininis traukinys. Be komercinio krovinio, jis gabeno 110 tūkst. kaukių ir beveik 800 apsauginių kostiumų, paaukotų vienos valstybės įmonės (siunta atvyko po daugiau kaip dviejų savaičių). Pagalbos vertė nesiekė 50 tūkst. JAV dolerių, bet valstybinės žiniasklaidos svetainė rašė, kad tai „naujas posūkio taškas“ tiesiant „sveikatos šilko kelią“. Traukinys esą buvo apkabinėtas šūkiais, tarp jų ir „Nagi, matadorai!“
Nereikėtų stebėtis, kad Kinijos dėmesys krypsta į kitų šalių bėdas. Kinijos duomenys apie COVID – abejotinos kokybės, bet jai aiškiai pavyko smarkiai sumažinti infekcijos atvejų šalyje. Beveik visi naujai skelbiami atvejai susiję su atvykėliais iš užsienio. Kinija – stambiausia didumos medicininių priemonių gamintoja, ir kai visame pasaulyje jų reikia kuo skubiau, o pačioje Kinijoje paklausa gerokai sumažėjo, šalis turi puikias galimybes padėti. Kilus pandemijai „padėti kitiems reiškia padėti ir sau“, kaip sakė viena Kinijos atstovė spaudai.
